.jpg)
Laurynas Kasčiūnas, krašto apsaugos ministras
Prieš 75-erius metus, 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone dvylika Šiaurės Atlanto sutartį pasirašiusių valstybių sutarė įsteigti vertybėmis grįstą ir jomis vienijamą politinę-karinę organizaciją, drauge ginti laisvę ir bendrą Vakarų civilizaciją, paremtą pamatinėmis demokratijos, individo laisvės ir teisės viršenybės nuostatomis. Tais pačiais metais okupuotoje Lietuvoje Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Taryba paskelbė savo Vasario 16 d. Deklaraciją, kurioje kvietė visus geros valios lietuvius įsijungti į tautos išlaisvinimo darbą ir kreipėsi į „demokratinį pasaulį pagalbos“.
2004 m. kovo 29 d. tapdama NATO nare Lietuva sugrįžo į Vakarų civilizacijos erdvę ir taip po pusės amžiaus įgyvendino LLKS Tarybos siekį prisidėti „prie kitų tautų pastangų sukurti pasaulyje teisingumu ir laisve pagrįstą pastovią taiką, besiremiančią pilnutiniu įgyvendinimu tikrosios demokratijos principų“. Su naryste NATO pasibaigė mūsų „vienui vienų“ kova už laisvę ir teisingumą bei prasidėjo gynyba kartu su sąjungininkais ir bendraminčiais. Tai – vienas svarbiausių nepriklausomos Lietuvos pasiekimų.
Per šiuos dvidešimt metų kardinaliai keitėsi ir saugumo aplinka, ir pats Aljansas. Reaguodamas į Rusijos invaziją į Ukrainą NATO grįžo prie savo ištakų – atgrasymo ir teritorinės kolektyvinės gynybos. Sąjungininkai imasi konkrečių veiksmų, kad įtvirtintų politinį įsipareigojimą ginti kiekvieną NATO teritorijos centimetrą.
Tačiau Šiaurės Atlanto sutartyje užfiksuoti principai išlieka nepakitę ir yra aktualūs: 3-iajame straipsnyje įtvirtintas atsakingas kiekvienos NATO narės įsipareigojimas rūpintis savo ir bendru saugumu bei sąjungininkių solidarumas, gerai žinomas kaip 5-asis NATO sutarties straipsnis. Atsakomybė ir solidarumas yra vienas kitą papildantys ir sustiprinantys. Šių principų laikymasis garantuoja kiekvienos NATO šalies tikslo – būti pasiruošus ginti ir gintis – įgyvendinimą.
Pirmiausia jie pasireiškia siekiant teisingo naštos pasidalinimo ir užtikrinant tinkamą gynybos finansavimą. Praėjusių metų Vilniaus viršūnių susitikime 2 proc. BVP gynybai buvo fiksuotas kaip privalomas minimumas. Rengiantis Vašingtono susitikimui šių metų liepą vis daugiau sąjungininkų skelbia apie reikšmingą gynybos finansavimo augimą. Matysime rekordinį Aljanso narių, įgyvendinančių šį įsipareigojimą, skaičių. Lietuva šiuo klausimu rodo lyderystę – nuo 2014-ųjų mūsų gynybos biudžetas augo sparčiausiai iš visų sąjungininkių.
Antra, NATO persiorientavimas į kolektyvinę gynybą vyksta ypatingu tempu. Madrido ir Vilniaus viršūnių susitikimų sprendimais pasiekta, kad Aljansas šiandien turi detaliausius nuo Šaltojo karo pabaigos gynybos planus ir jiems priskirtas pajėgas. Jubiliejinis Vašingtono viršūnių susitikimas bus ne tik šventinis, bet ir nepajudinamą demonstruojantis Aljanso pasirengimą atgrasyti ir gintis.
Trečia, nuolatinis sąjungininkų pajėgų buvimas Lietuvoje ir kitose NATO rytinio pakraščio valstybėse yra būtinas, siekiant patikimo atgrasymo ir priešakinės gynybos užtikrinimo. Jau septynerius metus Lietuvoje veikia daugianacionalinė priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė. Nuo 2019 m. nepertraukiamų rotacijų principu šalyje budi ir treniruojasi JAV karių batalionas, po Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios sustiprintas papildomais pajėgumais. Sparčiai rengiamės istorinio Vokietijos sprendimo nuolatiniam buvimui Lietuvoje įkurti jos brigadą įgyvendinimui. Kaip niekada didelis NATO šalių karių buvimas Lietuvoje, auganti integracija su Lietuvos kariuomene, bendros pratybos užtikrina pasirengimą veikti kartu taikos, krizės ir karo metu.
Taip pat, nuo pirmosios Lietuvos narystės Aljanse dienos iki šiol NATO oro policijos misiją iš Šiaulių aviacijos bazės vykdė 17 šalių – dislokavo naikintuvus, tarnybai siuntė pilotus ir aptarnaujantį personalą. Svarbu tai, kad NATO oro policijos rotacijos vyksta nepertraukiamai. Dar daugiau – nuo 2022 m. oro policijos misija buvo sustiprinta, pavedant misijos užduotis vienu metu vykdyti dviem kontingentams. Viršūnių susitikime Vilniuje buvo sutarta sustiprinti NATO oro gynybos laikyseną ir įgyvendinti Rotacinį oro gynybos modelį kaip papildomą nuolatinę veiklą greta oro policijos misijos.
Tuo pačiu Lietuva aiškiai supranta, kad narystė Aljanse nėra įmanoma be jos narių atsakomybės už savo pačių saugumą. NATO yra stiprus tiek, kiek yra stiprios ir atsakingos atskiros narės. Lietuvai narytė Aljanse vienu metu yra ir saugumo garantas, ir įsipareigojimas stiprinti nacionalinę gynybą. Todėl nepaisant svaraus sąjungininkų indelio mūsų saugumui, patys skiriame daug dėmesio savo krašto gynybai ir kryptingai didiname nacionalinius pajėgumus.
Lietuvos gynybos biudžetas per pastaruosius trejus metus išaugo dvigubai. Šiais metais skirdami rekordiškai daug – 2,77 proc. BVP – matome būtinybę siekti ir dar didesnio gynybos finansavimo. Rimtai vertindami saugumo situaciją bei Rusijos karo prieš Ukrainą pamokas, turime ne tik užtikrinti sparčią tolimesnę Lietuvos kariuomenės plėtrą ir modernizaciją, kad gebėtume pilnavertiškai įgyvendinti mums keliamas kolektyvinės gynybos užduotis, bet ir stiprinti visuotinį pasirengimą gintis.
Tam privalome įgyvendinti visuotinės gynybos koncepciją. Apie tai ypač daug kalbame karo Ukrainoje kontekste. Siekiame užtikrinti tinkamą visuomenės ir institucijų įsitraukimą rengiantis pilietiniam pasipriešinimui. Svarbu, kad suprastume, jog valstybės gynyba – kiekvieno iš mūsų atsakomybė.
Piliečių rengimas pilietiniam pasipriešinimui – viena svarbiausių užduočių šia linkme. Pradėjome nuo nulio, o šiuo metu aktyviai įgyvendiname 2022 m. patvirtintą Nacionalinę darbotvarkę „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“, pagrindinį prioritetą skirdami piliečių mokymui.
Lietuvos šaulių sąjunga yra neatsiejama pilietinio pasipriešinimo dalis, stiprinanti mūsų visų atsparumą bei pasiruošimą visuotinei gynybai. Tai – svarbi žinia visuomenei, sąjungininkams ir potencialiam agresoriui. Sąmoningi, organizuoti ir savo vietą valstybės gynyboje žinantys visuomenės nariai yra būtina atrama valstybei krizių metu.
Tobuliname šaukimo sistemą – privalome judėti visuotinio šaukimo link, kas ženkliai prisidės ne tik prie kariuomenės ir rezervo plėtros, bet ir sustiprins reikiamus visuomenės įgūdžius gynybai. Šis politinis sprendimas ypač svarbus siekiant stiprinti visos visuomenės pasirengimą priešintis.
Galiausiai, stipriname karo komendantų institutą, kuris ir bus pagrindinė grandis įtraukiant piliečius į ginkluotą pasipriešinimą.
75-metį NATO jubiliejų švęs 32 valstybės. Per savo gyvavimo laiką Aljansas išaugo beveik tris kartus ir tai parodo jo svarbą euroatlantinės erdvės saugumui. Privalome pasirūpinti, kad NATO plėtra tęstųsi ir šiandien ne tik už savo, bet ir visos Europos saugumą kovojanti Ukraina galiausiai taptų Aljanso nare. Tai – ilgalaikis uždavinys, kurio privalome siekti jau šiandien. Tuo pačiu nepailsdami tęsime visapusišką, įskaitant ir karinę, paramą Ukrainai iki jos pergalės.
Žengdami į 21-uosius narystės NATO metus, turime toliau tvirtai grįsti savo narystę abiem kertiniais – atsakomybės ir solidarumo – principais.
A. Pliadis/KAM nuotrauka
