„Stojantys į mediciną labai dažnai tiki stebuklu, kad bus protingi, galingi ir įtakingi, taikys savo sugalvotus gydymus, keis gyvenimus, visi jiems dėkos, nuo jų valios daug priklausys, – prisiima lyg Dievo vaidmenį. Kai pradėję nuoširdžiai dirbti pamato, kokia tai nuolatinė atsakingumo ir streso kupina rutina, ir nei romantikos, nei pjedestalo čia nėra nė iš tolo, pradeda kitaip vertinti. Tuomet ir karūnos krenta, ir savo vardus dienos pabaigoje pamiršta iš nuovargio. Visko būna. Profesija nėra lengva, bet ji prasminga. Visuomet labai gera sutikti jaunų rezidentų, kurie šią profesiją pasirinko ne dėl garbės, asmeninių tikslų, o būtent iš pašaukimo, ir jie tas karūnas kažkur toli pasidėję, neturi laiko joms blizginti, nes jiems rūpi žmonės“, – sako šeimos gydytoja Daiva Berškienė, beveik ketvirtį amžiaus atidavusi šiai profesijai.
.jpg)
