„Mano pirma sekundė, kai supratau, kad esu kažkokia kitokia, buvo dar 2000-ųjų metų pradžioje, kai mama parnešė namo pilną vokelį nuotraukų su vasaros atsiminimais. Žiūriu tas nuotraukas ir tada viena iš jų – stoviu prie ežero, siaučiuosi rankšluostį ir ten – mano pilvas… Man atrodo, kad jis per trečdalį nuotraukos... Dabar suprantu, kad 11 metų vaikui neturėtų išvis užkliūti toks dalykas, bet tą akimirką supratau, kad esu stora“, – savo istorijos pradžią prisiminė Aistė Simėnaitė.