„Aš visą gyvenimą tau paaukojau“: psichoterapeutė atsakė, ar normalu nekęsti savo tėvų

Mama arba tėtis skambina jau dešimtą kartą, bet vis nekeliame ragelio, nes vien nuo minties, kad šie vėl aiškins, kaip mums gyventi, kokį partnerį pasirinkti, kada planuoti vaikus ar ką kviesti į savo vestuves, net plaukai šiaušiasi. Ką daryti, jei svajojome apie šiltus ir palaikančius santykius su tėvais, bet net ir suaugus tokių sukurti nepavyksta, o viduje kyla stiprus pyktis ar net neapykanta? O gal tai normalu?