.jpg)
Šiandien Rūdninkų poligone pristatyta Europos Sąjungos rytinės sienos gynybos projektas, kuris sustiprins 2300 kilometrų ilgio sieną su Rusija ir Baltarusija. Projektas remiasi jau egzistuojančiomis nacionalinėmis iniciatyvomis – Baltijos gynybos linija ir Lenkijos „Rytų skydu“ (angl. East Shield), užtikrinant efektyvų išteklių panaudojimą ir vengiant priemonių dubliavimosi. Tai sujungia, sinchronizuoja ir parodo bendrus valstybių veiksmus apsaugoti savo sienas.
Rūdninkų kariniame poligone krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas susitiko su už gynybą ir kosmosą atsakingu Europos Komisijos nariu Andriumi Kubiliumi, Estijos sekretoriaus pavaduotoja gynybos pajėgumams Kadri Peeters, Latvijos gynybos ministerijos politikos direktoriumi Rolands Heninš ir Lenkijos kariuomenės vado pavaduotoju gen. ltn. Stanislaw Czosnek.
„Lietuva, Estija, Latvija ir Lenkija rodo pavyzdį, siekdamos investuoti 10 mlrd. eurų į kontrmobilumo priemonių plėtrą. Europos Sąjungos rytinės sienos apsauga negali būti tik regioninė našta – tai visos Europos bendras reikalas. Šiandien kreipiamės į Europos Sąjungą, siekdami koordinuotos europinės paramos ir finansavimo mechanizmų“, – pristatydamas istorinio masto projektą sakė krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.
Keturios šalys kartu sutarė dėl ES rytinės sienos iniciatyvos. Šio projekto tikslas yra sustiprinti Europos Sąjungos sieną su Rusija ir Baltarusija 20-40 kilometrų gylyje, sukuriant modernius gynybos barjerus ir sistemas.
Lietuva per 10 metų laikotarpį kontrmobilumo arsenalo stiprinimui skirs 1,1 mlrd. eurų. Tikimasi, kad reikšminga dalis finansavimo pasieks iš Europos Sąjungos programų.
Iniciatyva apjungia du vykdomus strateginius projektus. Lietuva su Latvija ir Estija įgyvendina Baltijos gynybos linijos projektą. Lygiagrečiai bendradarbiaujama su Lenkija „East Shield“ projekte, rengiantis Suvalkų koridoriaus gynybai, jeigu prireiktų.
Iki 2028 metų vyks intensyvus kontrmobilumo priemonių plėtojimas ir statyba, maksimaliai išnaudojant dabartinės daugiametės finansų programos galimybes. Nuo 2029 metų prasidės ilgalaikės priežiūros, sistemų modernizavimo ir plėtojimo fazė.
Iniciatyva apims apie 2300 kilometrų ES sienos ilgį keturiose šalyse. Projektas apims pažangiausias technologijas, įskaitant priešlėktuvinių sistemų ir elektroninio karo priemonių plėtrą, kovos inžinerijos sprendimus bei išplėstus žvalgybos pajėgumus. Šie sprendimai ne tik sustiprins sienos saugumą, bet ir skatins Europos gynybos pramonės plėtrą bei technologinę pažangą.
Lietuva netoli sienų su Rusija ir Baltarusija įsteigė 27 inžinerinių priemonių parkus, kuriuose saugomi „drakono dantys“, surenkami „ežiai“, „ispaniški arkliai“, betoninės kelio užtvaros, pjaunanti viela (koncertina), kelio blokai, jūriniai konteineriai.
Lietuvoje suplanuotos bei vykdomos ir kitos kontrmobilumo priemonės: melioracinių griovių gilinimas, medžių alėjų formavimas palei kelius ir esamų miškingų vietovių išlaikymas iki 20 kilometrų atstumu nuo sienos bei aplink magistralinius ir krašto kelius, Nemuno brastų įtvirtinimas pasienyje su Rusija ir kiti pajėgumai. Lietuvos kariuomenės minavimo pajėgumų plėtra reikšmingai padidins visų kitų kontrmobilumo priemonių efektyvumą.
Kontrmobilumo priemonės yra svarbi Lietuvos ir rytinės Europos Sąjungos sienos gynybos koncepcijos bei integrali NATO gynybos planų dalis. Jų dėka bus didinamas atgrasomasis ir gynybinis valstybės potencialas bei valstybės sienų su Rusija bei Baltarusija saugumas. Agresijos atveju jos leistų blokuoti ir pristabdyti priešiškų valstybių veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos Respubliką.
Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija yra tarp šalių, skiriančių daugiausia gynybai lėšų, tenkančių vienam gyventojui ES. Šios šalys įsipareigojo 2026 metais gynybos išlaidas padidinti iki 5 procentų nuo bendrojo vidaus produkto, gerokai viršijant NATO reikalavimus.
Nuotr. KAM – št. srž. A. Čemerkos
