Aplink daugelį Lietuvos miestų galima rasti sodininkų bendrijų. Nemažai jų gyventojų naudojasi bendrais vandens gręžiniais, kurie buvo įrengti dar sovietmečiu.
Jiems sugedus gyventojai lieka be vandens, o norėdami vėl jo gauti turi mokėti šimtus tūkstančių eurų.
Tuo metu vandens tikėjai ir savivaldybė tik skėsčioja rankomis – esą patys gyventojai kalti, kad laiku nesusitvarkė.