Praradus vieną iš dvynių, o antrajam gimus dvidešimt trečią savaitę, pora niekada neprarado tikėjimo. Už tai jaučia begalinį dėkingumą medikams, iš kurių sulaukė įvairiapusės pagalbos – nuo paprastų žmogiškų pokalbių iki atsakingų sprendimų. „Net ir žinodami, kokia sudėtinga sūnelio situacija, jie ragino tikėti, kad mūsų vaikas yra stiprus ir viską sugebės, tik reikia šiek tiek laiko“, – atvirai savo istorija dalijasi Austėja ir Rimantas Naruševičiai.