XIX amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje meno pasaulio atstovai buvo gana aiškiai pasidaliję į tuos, kurie rėmė Sezaną, juo žavėjosi ir jį pagarbiai vertino, ir tuos, kurie toliau jį niekino. Paryžiuje Sezanas sulaukė kelių avangardo menininkų ir kritikų pozityvaus dėmesio, tačiau oficialieji meno sluoksniai ir Zolia rėmėjai į jį tebežvelgė iš aukšto, juodino jo kūrybą.
.jpg)