Ir mes, ir viskas aplinkui nuolat dega. Ypatingai lėtai, kontroliuojamai ir saugiai. Toks jau tas gyvenimas, kai tavo pagrindinis egzistavimo šaltinis net pavadintas proceso garbei – deguonis. Taip, degimo procesas vyksta nuolatos, jo dėka mes gauname energijos ir funkcionuojame. Jo dėka mes ir senstame. Jo dėka mes net po mirties išnykstame – pūvimo procesas irgi yra labai lėtas degimas. Bet kartais kažkas nutinka ne taip, kaip tikėjomės ir procesas tampa nevaldomas bei žalingas. Mes pradedam degti stipriau nei reikia, ir kartais tai labai ir labai užtrunka: lėtinis uždegimas ir oksidacinis stresas.