.jpg)
Ekonomikos ir inovacijų bei Krašto apsaugos ministerijų iniciatyva Lietuvoje dar labiau stiprinamos gynybos inovacijos. Tai įtvirtinta trišaliu susitarimu, kurį pasirašė Inovacijų agentūros, Lietuvos kariuomenės ir Gynybos resursų agentūros atstovai. Susitarimas taps pagrindu didinti gynybos technologijų pažangą, sudarys sąlygas augti šios srities pramonei ir stiprinti nacionalinius pajėgumus.
„Gynybos pramonė turi tapti integralia mūsų krašto gynybos dalimi. Kad tai įvyktų, turime užtikrinti, kad gynybos pramonės produktai atitiktų kariuomenės poreikius, galėtų būti testuojami ir efektyviai pritaikomi. Gynybos resursų agentūra ir Lietuvos kariuomenė gali pateikti galutinio vartotojo ekspertinę nuomonę, todėl džiaugiuosi, kad šis žingsnis stiprins tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir skatins proveržį kuriant lietuviškas gynybos inovacijas“, – sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
„Gynybos inovacijų plėtra skatina ne tik Lietuvos technologinę pažangą, bet ir stiprina mūsų valstybės saugumą bei užtikrina atsparumą nuolat besikeičiant geopolitinei padėčiai. Šalies saugumas yra mūsų visų prioritetas, todėl imamės tolesnių žingsnių, kurie skatins mūsų verslą investuoti į pažangiausias gynybos technologijas“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Memorandumą pasirašė Inovacijų agentūros direktorė Romualda Stragienė, Gynybos resursų agentūros direktorius Sigitas Dzekunskas ir Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos vadovybės Karybos instituto direktorius plk. Raimondas Simuntis.
Memorandume nurodyta, kad institucijos bendradarbiaus įgyvendindamos priemones ir projektus, kuriais bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus. Tai skatins naudoti mokslo potencialą gynybos reikmėms ir krašto apsaugos plėtrai, stiprins glaudų šalies verslo ir kariuomenės bendradarbiavimą.
Pagal pasirašytą memorandumą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengs, o Inovacijų agentūra įgyvendins subsidijų priemonę „Gynybos inovacijų čekiai“. Ši priemonė bus skirta įmonėms įsigyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų iš mokslo ir studijų institucijų, sprendžiant surengtose gynybos inovacijų dirbtuvėse identifikuotus kariuomenei kylančius uždavinius.
Taip pat Lietuvos kariuomenei ir gynybos pramonės atstovams bus rengiami mokymai „Miltech“ akademijoje. Mokymų tema – inovacijos ir jų taikymas gynyboje. Memorandumu nustatoma ir „Miltech Sandbox“ koncepcija, jos įgyvendinimo plano rengimas ir vykdymas.
Inovacijų agentūroje įsteigtas Lietuvos gynybos inovacijų kompetencijų centras „Miltech Lab“, kuris atsakingas už gynybos ir saugumo inovacijų plėtrą. „Miltech Lab“ sudarys sąlygas kurti gynybos inovacijas ir tobulinti jau taikomas inovatyvias priemones. Jis teiks įvairias paslaugas, kurios reikalingos šios ekosistemos plėtrai. Tai leis Lietuvos gynybos pramonei sparčiau augti, o kariuomenei lengviau bendradarbiauti su šios srities verslo įmonėmis.
Gynybos sektorius – vienas labiausiai augančių Lietuvoje. Nuo 2018 iki 2023 m. darbuotojų skaičius gynybos srities įmonėse augo apie 14 proc. Bendra gynybos sektoriaus įmonių apyvarta 2022 m. siekė apie 700 mln. eurų. Nuo 2018 iki 2023 m. ji išaugo beveik dvigubai. Praėjusiais metais Lietuvoje gynybos srityje veikė 85 įmonės.
Stiprindama gynybos sektoriaus augimą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija su kitomis institucijomis dar pernai parengė Gynybos ir saugumo pramonės plėtros 2023–2027 metų gaires, kurių tikslas – didinti gynybos ir saugumo pramonės konkurencingumą, skatinti inovacijas ir investicijas į šią sritį.
Be to, šį mėnesį Vyriausybė pritarė Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektui, kuriuo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas šios srities pramonei augti, kartu stiprinant šalies saugumą, gynybos technologijų pažangą ir Lietuvos pramonės tarptautinį konkurencingumą. Įsigaliojus šiam įstatymui, išaugs Lietuvos galimybės gaminti būtiniausią karinę įrangą šalies viduje.
Šią savaitę Seimas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotiems įstatymų pakeitimams, kuriais sudaromos palankesnės sąlygos plėtoti stambius investicinius projektus, skirtus neatidėliotiniems valstybės saugumo ir gynybos poreikiams užtikrinti. Tai apima teritorijų planavimą, žemės sklypų formavimą ir statybą. Taip sudaromos sąlygos gynybos pramonės veiklą Lietuvoje pradėti per kuo trumpesnį terminą. Šiais pakeitimais galės pasinaudoti Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonės.
Šį mėnesį taip pat buvo pasirašytas Lietuvos institucijų ir Vokietijos gynybos pramonės įmonės „Rheinmetall“ ketinimų protokolas dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje statybų. Jame numatyti abipusiai įsipareigojimai ir ketinimai dėl kuo ankstesnės 155 mm amunicijos gamyklos Lietuvoje statybų pradžios ir tam būtinų sąlygų įgyvendinimo.
Nuotr.: Kam / srž. sp. K. Kavolėlis
