Jonavos krašto muziejus – muziejininkės akimis: ką galėtų papasakoti jo sienos?

Gegužės 18-oji – Tarptautinė muziejų diena. Šia proga kviečiame užmegzti arba tęsti pažintį su Jonavos krašto muziejumi, apie kurį pasakoja muziejininkė, gidė Giedrė Narbutaitė-Kontrimė.

Jonavos krašto muziejų galime vadinti Lietuvos atgimimo vaisiumi. „Sąjūdžio metais, įkvėpti pakilių tautinių jausmų, jonaviečiai ėmė kelti klausimą – kodėl mūsų miestas neturi muziejaus? Šis klausimas inicijavo ir 1988 m. surengtą parodą „Senoji Jonava“, kuri tapo pirmuoju žingsniu link muziejaus įkūrimo.

Paroda apjungė kraštotyrininkus, nemažai krašto istoriją liudijančių eksponatų ir meno kūrinių surinkusius mokytojus, kolekcininkus ir istorijos mylėtojus.

Netrukus, 1989-aisiais metais, atidarytas ir pats muziejus, kuris veikė Jonavos pradžios mokyklos vedėjo, tremtinio Balio Garmaus name Birutės gatvėje. Nuo 1992 m. muziejus persikelia į ypatingą vietą – svarbiausių Jonavos miesto kelių sankirtoje įsikūrusią senąją Arklių pašto stotį“, – pasakoja muziejininkė, istorikė Giedrė Narbutaitė-Kontrimė.

Nuo edukacijų iki modernių ekspozicijų

Šiandien toje pačioje vietoje veikia ne tik Jonavos krašto muziejus.

„Sunku net įsivaizduoti, kiek daug galėtų papasakoti mūsų muziejaus sienos, mačiusios pro šalį lekiančius pašto kinkinius ir skubančius keleivius, menančios tuos, kurie čia atėjo pasiimti ar išsiųsti meilės laiškų…

Dabar tarp šių sienų gyvena istorijos ir eksponatai. Buvusiame centriniame stoties pastate veikia Jonavos turizmo informacijos centras ir parodų erdvė, o pastato rūsyje – Skarulių dvarvietės archeologinių radinių ekspozicija. Buvusi ratinė tapo mylima ir jaukia edukacijų erdve, o buvusiose Jonavos arklių pašto stoties arklidėse jau greitai bus įrengta moderni, interaktyvi, krašto istoriją pristatanti ir labai laukiama ekspozicija“, – kalbėjo muziejininkė.

Eksponatų įvairovė

Jonavos krašto muziejaus fonduose saugoma daugiau nei 60 000 eksponatų.

„Žmonių dovanoti, pirkti ir muziejininkų surinkti – visi jie pasakoja Jonavos krašto ir jo žmonių istoriją. Nuo kalavijo, liudijančio kovas prieš vis puldinėjančius priešus, tremtyje Lietuvos laukų gėlių motyvais išsiuvinėtų nosinaičių, rankomis siūtos ir 1988 m. prie Jonavos arklių pašto stoties iškeltos trispalvės, nuotraukų, kuriose įamžinti lygiai taip, kaip ir mes – mylėję, svajoję, savo gyvenimus kūrę, tik ne tame pačiame laikmetyje gyvenę žmonės – iki sustojusio rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus laikrodžio“, – kalbėjo Giedrė Narbutaitė-Kontrimė.

Skirtingi, bet vienodai vertingi

Kurių eksponatų daugiausia?

„Galima išskirti dvi grupes. Viena iš jų – gausus Samulevičių šeimos fondas: nuotraukos, asmeniniai daiktai, Stasės Samulevičienės rankų darbo žaislai, Raimundo Samulevičiaus rankraščiai, Antano Samuolio muzikos instrumentai, etiudinė, dažai, molbertas ir vienas iš 60 jo žinomų paveikslų.

Kita gausi eksponatų grupė – archeologija. Patys seniausi iš jų – žmonių prieš 10 tūkstančių metų iš titnago pagaminti įrankiai: rėžtukai, gremžtukai, ietigaliai. Žvelgiant į tą mažytį, žmogaus iš akmens sukurtą įrankį ir į telefoną savo rankoje, nori ar nenori susimąstai, kiek daug žmogus turėjo nuveikti ir pasiekti iki šios dienos“, – teigė muziejininkė.

Už miesto ribų

Su Jonavos krašto istorija susipažinti norintys žmonės laukiami ne tik mieste.

„Visai šalia Jonavos, Prauliuose, prie pušyno prisiglaudusi Samulevičių memorialinė sodyba. Ši sodyba mena net tris menininkus – žaislų kūrėją ir vaikiškų knygelių autorę Stasę Samulevičienę, jos sūnų, rašytoją, dramaturgą Raimundą Samulevičių ir dailininką, vieną iš žymiausių Lietuvos ekspresionistų, Antaną Samuolį. Kiek čia įdomių istorijų išgirsite! Nuo istorijos, kaip Stasei Samulevičienei kilo mintis kurti žaislus iš avikailio, iki pasakojimo, kokį paskutinį darbą, gyvendamas sodyboje, padarė sunkiai sirgęs dailininkas Antanas Samuolis.

Nepravažiuokite ir pro Žeimius. Žeimiškių iniciatyva įkurtame kraštiečiui, skulptoriui Konstantinui Bogdanui skirtame muziejuje, galite pamatyti gausybę mūsų muziejaus eksponatų – ir profesoriaus pypkių kolekciją, ir jį išgarsinusius darbus. Būtinai užsukite į šį muziejų“, – sakė pašnekovė.

Muziejus = žmonės

Ir kad ir kiek būtų galima kalbėti apie eksponatus, Giedrė nepamiršta ir kito, ne visada aprašomo, bet vieno svarbiausių muziejaus elementų.

„Muziejus yra ne tik pastatai, sienos, ekspozicijos ar eksponatai – už jų stovi žmonės. 

Muziejus – žmonės, kurių istorijas pasakojame. Muziejus – žmonės, kurie jame dirba: vadovai, fondų saugotojai, muziejininkai, skaitmenintojai, edukatoriai, istorikai. Muziejus – žmonės, kurie jį kūrė, kantriai rinko kiekvieną eksponatą, rengė ekspedicijas, užrašė papasakotas istorijas. Muziejus – lankytojai, dalyvaujantys parodose, skubantys į renginius, gausiai besirenkantys į edukacinius užsiėmimus, ateinantys po vieną arba atvažiuojantys pilnais autobusais. 

Muziejus, kaip ir Jonava, yra pilnas gyvybės, ir čia laukiami visi – ir tie, kurie užeina pažiūrėti, kas naujo, ir tie, kurie vis sugrįžta, dovanoja muziejui savo močiučių austas staltieses ar tiesiog ateina kažką papasakoti“, – kalbėjo muziejininkė.

Įdomioji statistika

2024 m. muziejus savo lankytojams pasiūlė net 24 edukacinius užsiėmimus, o 22 iš jų įtraukti į Kultūros paso programą. Muziejuje buvo surengta 17 renginių ir 18 parodų. Per metus muziejų aplanko apie 10 000 lankytojų.

Jonavos r. savivaldybės pranešimas

The post Jonavos krašto muziejus – muziejininkės akimis: ką galėtų papasakoti jo sienos? appeared first on Jonavos NAUJIENOS.