.jpg)
Krašto apsaugos ministerijos kibernetinio saugumo profesionalės perspėja, kad šiuolaikinis karas jau nebėra tik apie tankus, šarvuočius ar oro gynybą – virtuali erdvė taip pat gali būti išnaudota kaip karo frontas, o kiekvienas Lietuvos pilietis gali prisidėti prie nacionalinio saugumo arba, priešingai, padaryti žalos virtualioje erdvėje.
„Dabartinis karas nėra tik apie tankus, geležį ar žmogų. Kibernetika, dronai, elektroninė kova – visa tai jau yra karo dalis“, – teigia KAM Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų politikos grupės vadovė Inga Sūnelaitienė.
Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų politikos grupės patarėja Rugilė Katinaitė pabrėžia, kad kiekvienas žmogus gali prisidėti prie nacionalinio saugumo atsakingai besielgdamas virtualioje erdvėje: „Kiekvieno žmogaus, besielgiančio neatsakingai virtualioje erdvėje ir spaudžiančio įvairias nepatikrintas nuorodas, veiksmas gali prisidėti prie svarbių valstybei internetinių svetainių pažeidžiamumo.”
Kibernetinio saugumo žinovės perspėja apie DDoS atakas, kai užkrėsti kompiuteriai be žinios naudojami atakoms prieš valstybės institucijas.
Ekspertės atskleidžia pagrindinius piktavalius veikėjus virtualioje erdvėje, vykdančius kibernetines atakas prieš Lietuvą – aktyviausiai veikia Rusija, Kinija ir Baltarusija. I. Sūnelaitienės teigimu, kiekviena šalis turi skirtingas taktikas – Rusija mėgsta „garsumą“ ir nori parodyti savo pajėgumus vidinei publikai, Kinija orientuojasi į ilgalaikę žvalgybą ir duomenų rinkimą, o Šiaurės Korėja kibernetines atakas naudoja savo biudžeto papildymui.
Nuo 2024 metų spalio Lietuvoje galioja naujas kibernetinio saugumo įstatymas, kuris įpareigoja organizacijas laikytis griežtesnių saugumo reikalavimų, tačiau įgyvendinimo procesas užtrunka. „Nėra tokio kriterijaus, kur pasakytume – dabar galima atsipalaiduoti. Tai yra nuolatinis organizacijų kibernetinio saugumo stiprinimas“, – teigia I. Sūnelaitienė.
Ji pabrėžia, kad kvalifikuotų darbuotojų visada trūksta, tačiau tiek pati tema, tiek darbo specifika yra išskirtinė, dinamiška bei įdomi ir pritraukia specialistų, kurie yra pasiruošę kovoti už valstybę kibernetinėje erdvėje.
Kalbėdamos apie vis didėjantį dirbtinio intelekto vaidmenį politiniame lauke ir kasdieniame gyvenime bei jo poveikį kibernetiniam saugumui, ekspertės pabrėžia, kad vertėtų ne aklai pasitikėti dirbtinio intelekto siūlomais sprendimais, o vadovautis kritiniu mąstymu.
R. Katinaitės teigimu, taip pat labai svarbu, kokį diskursą ir naratyvą formuojame: „Teisingai panaudotas dirbtinis intelektas gali įgalinti ir kiekvienos dienos užduotis padaryti efektyvesnes. Tad nereiktų formuoti naratyvo, jog dirbtinis intelektas atneša vien grėsmes, kartu su jomis ateina galimybės.”
Kibernetinio saugumo ekspertės pabrėžia pagrindinį principą: „Didesnis kibernetinio saugumo incidentas įvyks – klausimas tik, ar sugebėsime jį atremti ir koks jis bus didelis.“
Jų teigimu, kiekvienas Lietuvos pilietis gali prisidėti prie nacionalinio saugumo laikydamasis paprastų skaitmeninės higienos taisyklių – atsargiai naršydamas internete, naudodamas atitinkamą simbolių skaičių turinčius slaptažodžius ir reguliariai darydamas duomenų atsargines kopijas, prisimindamas, kad nutekėjimo galimybė visada išlieka ir nutekinti gali būti ne tik asmeninė, bet ir jautri aplinkinių informacija.
Viso pokalbio galite klausytis Krašto apsaugos ministerijos tinklalaidėje „KAS ir KAM?“: https://youtu.be/MAE3jEdEi9E