.jpg)
Krašto apsaugos ministerija drauge su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu subūrė valstybinio, privataus, nevyriausybinio, švietimo, sveikatos ir kitų sektorių atstovus diskutuoti apie piliečiams reikalingas kompetencijas, siekiant pasirengti dienai „X“.
„Labai svarbu, kad į pilietinį pasipriešinimą įsitrauktų skirtingi sektoriai ir vienodai suprastume situaciją. Koordinuotai ir tikslingai nukreipėme resursus, išgryninome aiškias kompetencijas. Dabar pagrindinis siekis yra kaip galima geriau pasiruošti visuotinei gynybai“, – sakė krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.
Atlikus analizę, buvo išgrynintos šešios pagrindinės piliečių kompetencijos, būtinos pasirengti pilietiniam pasipriešinimui. Jos apima neginkluoto pasipriešinimo pagrindus, išgyvenimo įgūdžius, psichologinį ir fizinį pasirengimą, pirmosios pagalbos suteikimą, bepiločių orlaivių valdymą bei priešo ginkluotės ir technikos atpažinimą. Visa tai yra pasiekiama kiekvienam Lietuvos gyventojui interneto svetainėje www.svarbiospamokos.lt.
Neginkluoto pasipriešinimo pagrindai apima piliečių veiksmus, stiprinančius valstybės atsparumą – paramą Lietuvos ir sąjungininkų ginkluotosioms pajėgoms, nebendradarbiavimą su priešu ir nepaklusnumą okupantui. Išgyvenimo įgūdžiai padeda pasirengti ekstremalioms situacijoms – nuo išvykimo krepšio su būtiniausiomis priemonėmis komplektavimo iki saugaus elgesio evakavimo metu. Psichologinis ir fizinis pasirengimas stiprina atsparumą stresui, propagandai ir kibernetinėms grėsmėms, leidžiant piliečiams veikti racionaliai.
Pirmosios pagalbos įgūdžiai – gaivinimas, kraujavimo stabdymas, sušalimo prevencija – gali išgelbėti gyvybes krizinėse situacijose. Bepiločių orlaivių valdymas apima dronų pilotavimo įgūdžius ir jų pritaikymą gynyboje, įskaitant žvalgybinius, stebėjimo ir, esant poreikiui, puolamuosius veiksmus. Priešo ginkluotės ir technikos atpažinimas leidžia identifikuoti Rusijos karines pajėgas, jų naudojamą techniką ir simboliką, taip sustiprinant visuomenės budrumą.
„Turime istorinę patirtį ir matome, kas vyksta Ukrainoje. Bandome aiškiai apibrėžti reikalingas kompetencijas ir kaip galima geriau įtraukti visuomenę“, – vasario 28 d. vykusiame seminare sakė Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento direktorius Virginijus Vilkelis.
Pilietinio pasipriešinimo kompetencijų ugdyme itin svarbų vaidmenį atlieka Lietuvos šaulių sąjunga, Raudonasis kryžius, Lietuvos skautija, Maltos ordinas, Lietuvos negalios organizacijos forumas, Caritas ir kt. Šios organizacijos atlieka visuomenei itin reikšmingą vaidmenį, siūlydamos stiprinti kompetencijas, atliepdamos daugumą ministerijos išskiriamų kompetencijų. Dalis nevyriausybinių organizacijų teikiamų paslaugų yra mokamos. Visgi organizacijų atstovai pastebi, kad motyvuoti piliečiai į mokymus ar kitus bendruomeninius projektus įsitraukia ir juos randa patys. Tačiau pastebima, kad dalį piliečių prisitraukti yra sudėtinga.
Ne mažesnis dėmesys turėtų būti skiriamas ir įmonėms ar kitoms privačioms organizacijoms. Jų atstovai turėtų atkreipti dėmesį į civilinę saugą – priedangas, ekstremaliųjų situacijų valdymo, evakuacijos planus. Taip pat dieną „X“ itin svarbus visapusės – fizinės, kibernetinės, infrastruktūros – apsaugos užtikrinimas. Įmonės turi įsivertinti atsargų ir žaliavų gamybai poreikį, kad krizės atveju būtų ne tik tęsiama veikla, bet ir užtikrinamas valstybės funkcionavimas. Visgi svarbiausias faktorius – parengtas ir motyvuotas personalas. Pagrindines reikalingas kompetencijas tiek organizacijos, tiek jų darbuotojai savarankiškai gali pasiekti apsilankę www.svarbiospamokos.lt.
Geriausias būdas įgyti ginkluotosios valstybės gynybos žinias ir įgūdžius – rinktis skirtingas karo tarnybos formas: nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, Krašto apsaugos savanorių pajėgas, Lietuvos šaulių sąjungą, Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus ar karo komendantūras (plačiau – www.karys.lt).
KAM / A. Pliadžio nuotr.
