Kėdainietė Asta REKŠTIENĖ šiandien greičiausiai skaičiuotų solidų profesinį trisdešimtmetį bitininkystėje, jei ne gyvenimą apvertęs anuomet ant jaunutės moters pečių Dievo ranka uždėtas kryželis. Besilaukdama pirmagimio Asta nė nenujautė, kad jai likimo patikėta vidinių sukrėtimų kupina motinystės patirtis.
Vis tik jautrus, nerimastingas motiniškas rūpestis – mokslui neperkandamas amžinasis variklis, pranokstantis įprastas žmogaus jėgas.