.jpg)
Seime registruotos Krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno iniciatyva parengtos įstatymų pataisos ir pasiūlymai Seime svarstomiems Krašto apsaugos ministerijos parengtiems įstatymų projektams. Pakeitimus taip pat parėmė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Pocius, komiteto nariai Andrius Mazuronis, Dovilė Šakalienė, Saulius Skvernelis, Virgilijus Alekna, Valdas Rakutis, Seimo nariai Emanuelis Zingeris, Valentinas Bukauskas. Siūlomi pakeitimai yra svarbūs siekiant atliepti visuotinės gynybos principo praktinį įgyvendinimą ir įgalinant naujai kuriamą karo komendantūrų struktūrą taikos metu, kuri bus Lietuvos kariuomenės pavaldume.
„Visuotinė gynyba prasideda ir baigiasi kiekvieno piliečio įsitraukimu. Todėl kiekvienas savo valstybę ginti norintis žmogus turi žinoti savo vietą krašto gynyboje ir įgyti praktinių gebėjimų, įgūdžių“, – teigia krašto apsaugos ministras.
Numatoma sudaryti galimybę šaukti į pratybas ir mokymus karo prievolininkus iš parengtojo rezervo, kurie nėra paskirti į aktyvųjį rezervą, ir neparengtojo rezervo – t. y. pilietiškai ir patriotiškai nusiteikusius asmenis, kurie nori prisidėti prie valstybės gynybos konkrečiose, jiems pažįstamose gyvenamosiose vietovėse. Šios asmenų grupės kartu su Lietuvos šaulių sąjungos komendantiniais šauliais būtų integruojamos į komendantinius vienetus. Taikos metu jų karinį rengimą užtikrintų Krašto apsaugos savanorių pajėgos.
Siūloma, kad tarnyba rezerve apimtų ne tik tarnybą aktyviajame rezerve, bet ir kitą tarnybą, kurią atliktų ir parengtojo, ir neparengtojo rezervo karo prievolininkai. Atitinkamai būtų nustatomos kitos tarnybos rezerve sąlygos ir kitos garantijos, kurios būtų tokios pat, kaip aktyviojo rezervo karių.
Atsižvelgiant į pasiūlymą Karo padėties įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo numatoma į pratybas ir mokymus bei vykdyti tarnybos užduočių šaukti rezervo karius (parengtojo rezervo karo prievolininkus, taip pat parengtumo neturinčius asmenis, pareiškusius norą atlikti tarnybą rezerve ir turinčius Lietuvos kariuomenei reikalingą kvalifikaciją bei atitinkančius Lietuvos kariuomenės komplektavimo personalu poreikius), tikslinamos Krašto apsaugos sistemos organizavimo, Karių materialinės atsakomybės, Užimtumo, Valstybinio socialinio draudimo įstatymuose ir Lietuvos kariuomenės statute vartojamos tikrosios karo tarnybos rūšių sąvokos. Kitais pasiūlymais Mobilizacijos ir priimančios šalies paramos bei Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymų pataisų projektams suvienodinamos juose vartojamos tikrosios karo tarnybos sąvokos.
Pasak krašto apsaugos ministro, tiek parengtasis, tiek neparengtasis kariuomenės personalo rezervas bus šaukiamas į mokymus priskirtoje karo komendantūroje. Tai ateityje padės didinti ginkluotai valstybės gynybai pasirengusių, karinių įgūdžių turinčių piliečių skaičių ir taikos metu paruošti pilietinę visuomenę.
Karo komendantūros – užnugario sistema – taps parama Lietuvos kariuomenei karo atveju, kur Lietuvos piliečiai, pritaikydami savo įgūdžius, veikdami savivaldybės lygiu padės užtikrinti valstybei gyvybiškai svarbias funkcijas, gintis nuo priešo. Lietuvos kariuomenė savo ruožtu užtikrins žmonių, užsirašiusių į komendantinius vienetus, aprūpinimą, taip pat ir ginklais.
Piliečiai, norintys prisidėti prie valstybės gynybos ir įgyti karinių įgūdžių, jau nuo gegužės 1 d. galės registruotis artimiausiame Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos padalinyje. Registracija į taikos meto komendantinius vienetus tęsis iki rugpjūčio 31 d. Spalio mėnesį komendantiniuose vienetuose numatoma pradėtas karinį rengimą.
