.jpg)
Penktadienį, lapkričio 15 d., Krašto apsaugos ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Lietuvos šaulių sąjunga pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl Lietuvos mokinių pilietinio ir patriotinio ugdymo plėtros.
Trišaliame susitarime įsipareigojama vystyti bendras iniciatyvas, skirtas stiprinti mokinių pilietiškumą ir patriotiškumą, didinti jų atsparumą priešiškų valstybių keliamoms grėsmėms bei tarnybos Lietuvos kariuomenėje populiarumą. Šalys taip pat susitaria skatinti fizinį lavinimą bei stiprinti žinias ir įgūdžius, reikalingus sėkmingam įsitraukimui į valstybės gynybą.
Bendradarbiavimo susitarimą pasirašė kašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas bei Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk.ltn. Linas Idzelis.
„Valstybės gynyba – tai kiekvieno piliečio konstitucinė atsakomybė. Nuo mažens ugdomas patriotiškumas, pagarba savo šaliai bei jos istorijai yra tvirtas ir itin reikšmingas dėmuo stiprinant ne tik mūsų visuomenės atsparumą, bet ir piliečių valią gintis. Tik bendromis mūsų visų pastangomis galėsime pasiekti reikšmingų ir apčiuopiamų rezultatų: aktyvėjančio jaunimo įsitraukimo į patriotines, pilietines organizacijas, stojimo į kadetų licėjus bei apsisprendimo prisijungti prie krašto apsaugos sistemos“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Pasirašytą bendradarbiavimo susitarimą lydės veiksmų planas, kuriame bus išdėstyti konkretūs abiejų ministerijų bei Lietuvos šaulių sąjungos uždaviniai.
„Šis memorandumas dar labiau sutelks ir suvienys mūsų jėgas, padės stiprinti mokinių pilietiškumo ir patriotiškumo teorines žinias bei praktinius įgūdžius. Ir dabar šios mokinių ugdymo sritys prioritetinės, vis tik nauji trišaliai įsipareigojimai mūsų visų pastangas padarys kur kas kryptingesnes. Tikiuosi, kad šios bendros pastangos duos gerų rezultatų“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas.
Tarp krašto apsaugos sistemai svarbių susitarimo įgyvendinimo priemonių – ministerijų bei LŠS sutarimas kviesti mokinius įgyti naujų valstybės gynybai svarbių kompetencijų, pavyzdžiui, bepiločių orlaivių valdymo, taip pat stiprinti Lietuvos kadetų mokyklų veiklą bei į kitus miestus plėsti sėkmingai Lietuvos karo akademijos įgyvendinamą Jaunojo kariūno-lyderio programą.
Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Linas Idzelis atkreipė dėmesį, kad darbas su jaunimu yra vienas iš Lietuvos šaulių sąjungos prioritetų.
„Skaičiai kalba patys už save. Šiuo metu visoje Lietuvoje veikia 250 jaunųjų šaulių būrelių. Nuo 2022 m. devintų klasių moksleiviams rengiame pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą, kuris šiais mokslo metais bus dėstomas beveik 32 tūkst. moksleivių. Vien per praėjusią vasarą organizavome daugiau kaip 50 vasaros stovyklų, pirmą kartą šauliška stovykla surengta ir Jungtinėse Amerikos Valstijose“,– sakė plk. ltn. Linas Idzelis.
Št. srž. A. Čemerkos / KAM nuotr.
