.jpg)
Liepos 15 d., pirmadienį, vykusiuose susitikimuose su Šilalės, Tauragės ir Jurbarko rajonų gyventojais Vyriausybės, Krašto apsaugos, Aplinkos ministerijų, Lietuvos kariuomenės, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Valstybinės miškų urėdijos atstovai išklausė vietos gyventojus, atsakė į jiems aktualius klausimus.
Vietos gyventojai domėjosi, kodėl būtent šiose teritorijose nuspręsta įsteigti poligonus, ar buvo svarstomos kitos vietos, kokios numatytos poligonų ribos, ar žmonės galės patekti į poligonų teritoriją, kas bus daroma su privačiais sklypais, patenkančiais į poligono teritoriją, kaip už juos bus kompensuojama.
Žmonės teiravosi, kokia veikla poligonuose bus ribojama, kokią įtaką tai turės medžiotojų veiklai, kaip poligonų steigimas paveiks jų gyvenimo kokybę, kokia būtų daroma žala gamtai, kuo naudingas jų įsteigimas Tauragės ir Šilalės regionų gyventojams ir kaip prisidės prie šalies saugumo užtikrinimo.
Išklausiusios Šilalės, Tauragės, Jurbarko gyventojų nuogąstavimus ir pasiūlymus, Krašto apsaugos ir Aplinkos ministerijos ieškos jų interesus atliepiančių sprendimų ir toliau tęs dialogą su vietos bendruomenėmis.
Šią savaitę diskusijos dėl karinių poligonų steigimo Šilalės ir Tauragės rajonuose persikels į Seimą. Įstatymo projektui dar turės pritarti parlamentas.
Kodėl dabar? Kodėl Šilalės ir Tauragės rajonuose?
„Atsižvelgiant į neramią geopolitinę situaciją, kiekvienas turime daryti mažas investicijas savo šalies saugumui užtikrinti. Rusijos karas prieš Ukrainą parodė, kad ruoštis galimai grėsmei reikia iš anksto. Poligonų steigimas yra dar vienas žingsnis atgrasymui. Pirmiausiai tai prisidės prie stiprios ir dar geriau pasiruošusios Lietuvos kariuomenės. Poligonai Šilalės ir Tauragės rajonuose yra būtini Lietuvos kariuomenės treniravimuisi, o vietų treniravimuisi trūksta“ – sakė viceministras R. Pleškys.
Rusijos agresija prieš Ukrainą ir išaugęs NATO bei sąjungininkų karių skaičius Lietuvoje reikalauja daugiau treniravimuisi reikalingos infrastruktūros. Vakarų Lietuvoje šalia naujai kuriamų poligonų dislokuoti du Lietuvos kariuomenės daliniai – Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotasis pėstininkų batalionas bei brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas. Šiuo metu nei vienas iš jų neturi koviniam rengimui vykdyti reikalingos teritorijos, tad naujų poligonų įsteigimas yra ypatingai svarbus, siekiant gerinti kovinį rengimą. Didelio masto pratybos vyktų iki penkių kartų per metus, mažesnės – nuolat.
Žalos iš esmės nebūtų, nepatogumai – laikini
Tauragės ir Šilalės poligonų teritorijos buvo suformuotos taip, kad į jas nepatektų draustiniai. Tauragės poligono teritorijoje yra Melno sutartimi nustatytos LDK valstybinės sienos atkarpa, kuri yra kultūros vertybė ir bus saugoma. Šilalės karinio poligono teritorijoje kultūros vertybių nėra. Svarbu pažymėti, kad plyno miško kirtimas nėra numatomas – miškas bus retinamas tik kai kuriose poligonų teritorijose, atsižvelgiant į karinės technikos manevravimo veiksmų poreikį.
Garso ir oro tarša reikšmingai pakisti neturėtų, kadangi planuojama, jog Tauragės ir Šilalės kariniuose poligonuose vyks Lietuvos kariuomenės karinės technikos manevravimo pratybos. Naujuosiuose poligonuose nebus šaudyklų, nevyks kovinis šaudymas ir nevažinės sunkioji karinė technika.
Susitikimuose su vietos bendruomenėmis medžiotojai teiravosi, kodėl jų veikla būtų uždrausta, kai uogautojams ir grybautojams yra leidžiama uogauti ir grybauti. Nors kariniuose poligonuose medžioti draudžiama, siekiant užtikrinti gyvūnų populiacijos gausos reguliavimą, Krašto apsaugos ministerijos atstovai pasiūlė bendrų sprendimų: norint sumažinti gyvūnų populiaciją poligone, galėtų būti išduodamas leidimas medžioklei.
Gyvenimo kokybė neblogės, priešingai – gali pagerėti
Poligonai Tauragės ir Šilalės rajonuose nebus visiškai uždara karinė teritorija, todėl, kai nevyks mokymai, joje bus galima lankytis, grybauti, uogauti ir poilsiauti. Apie laiką, kada bus galima lankytis teritorijoje, gyventojai bus aiškiai informuojami. Karinių vienetų judėjimas į poligoną ir iš jo bus matomas, tačiau nebus nuolatinis ir neribos įprastos kelių naudojimo tvarkos. Poligonuose galės treniruotis ir Lietuvos šaulių sąjunga.
Poligonų ir kitos infrastruktūros steigimas sukurs darbo vietų tiek kvalifikuotiems, tiek nekvalifikuotiems darbuotojams. Vietos verslas bus skatinamas, padidės vietos produkcijos ir paslaugų vartojimas, stiprės socialinis dialogas su bendruomenėmis. Nauda gyventojams taip pat pasireikš per geresnį susisiekimą, nes planuojama modernizuoti ne tik vidinių poligonų kelių tinklą, bet ir privažiuojamuosius kelius prie jų.
Daugiau aktualios informacijos apie steigiamus poligonus rasite čia: https://kam.lt/duk/lietuvos-kariuomenes-taurages-ir-silales-kariniu-poligonai-dazniausiai-uzduodami-klausimai/
