.jpg)
Europos Sąjunga (ES) tampa svarbiu veikėju saugumo srityje. Jei prieš dešimtmetį ES daugiausia būdavo siejama su žemės ūkiu ar ekonomika, šiandien gynyba ir saugumas tampa ypač svarbia dalimi ES darbotvarkėje. Naujai sukurtas gynybos ir kosmoso komisaro portfelis atspindi šį pokytį ir bendrijos pasirengimą gaivinti ES gynybos pramonę bei stiprinti šalių karinį pajėgumą. ES prisiima didesnę atsakomybę, o naujasis gynybos portfelis atveria daugiau galimybių tiek Lietuvai, tiek ES, pirmiausiai – gynybos pramonėje.
Karas Ukrainoje parodė, kad karas neapsiriboja mūšiais fronto linijoje, šalys varžosi ir gynybos pramonėje. Vyksta nuolatinis varžymasis, kas sugebės daugiau pagaminti, greičiau suremontuoti bei įgyti technologinių pranašumų. ES gynybos pramonė turi labai stipriai pasitempti, nes atsigavimo tempai yra per lėti. Antra, ES investuos ir į pačios Ukrainos gynybos pramonę, kuri nėra iki galo išnaudojama. Tam reikia pritraukti papildomų lėšų tiek iš ES biudžeto, tiek iš valstybių narių. Džiugu, kad Lietuva yra viena iš tų šalių, kurios paskelbė konkrečius įsipareigojimus stiprinti ryšius su Ukrainos gynybos pramone.
Konkreti nauda Lietuvai – ilgalaikė
Naujasis ES gynybos ir kosmoso portfelis Lietuvai sukurs tiek naudos, kiek sukurs visai ES. Gynybos komisaras, dirba bendram ES labui, o ne valstybei, kuri jį paskyrė. Jo komandą sudarys personalas iš skirtingų valstybių.
Kartais pasigirsta klausimų, ar komisaras galės Lietuvai skirti pinigų? Atsakymas būtų „ne“, nes nei vienas komisaras negali savo šaliai, iš kurios jis atvyko, paimti ir atriekti tam tikrą gabalą iš ES biudžeto. Nesvarbu, ar komisaras yra lietuvis ar kitos šalies atstovas, jis turi derinti savo veiksmus su Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen, kuri brėžia bendrą viziją.
Andrius Kubilius, kaip politikas iš Lietuvos, ateina su tam tikra darbotvarke, kuri yra svarbi ir Lietuvai. Mūsų sėkmė dirbant su naujuoju komisaru, visų pirma, priklausys nuo mūsų pačių pasirengimo. Turime atlikti namų darbus ir užtikrinti tiekimo grandinių saugumą Rytų flange, atsiriboti nuo nepatikimų tiekėjų, labiau įtraukti mažas ir vidutines įmones, kas paskatintų investicijas į gynybos pramonę. Tikiu, kad gynybos komisaras puikiai supranta mūsų regiono poreikius ir prisidės prie jų įgyvendinimo.
Daug ambicijų, bet mažai aiškumo
EK pirmininkė von der Leyen A. Kubiliui yra parašiusi laišką (angl. Mission Letter), kuriame išsakė, lūkesčius iš naujo komisaro. Von der Leyen iškėlė gana ambicingus, bet taip pat ir aptakius tikslus. Šiuo metu kamuolys yra A. Kubiliaus ir jo komandos rankose. Jis kartu su ES užsienio politikos vadove K. Kallas per 100 dienų turi parengti Baltąją knygą (angl. White Paper). Baltoji knyga turi išdėstyti pasiūlymus ir tai atvers duris vėlesnėms diskusijoms dėl būsimos Europos gynybos vizijos bei finansavimo. Kiek toli ES pasistūmės gynybos srityje paaiškės per ateinančius porą metų.
Portfelis be pinigų nedaug reiškia
Svarbiausias dalykas, ką reiks gynybos eurokomisarui apsibrėžti, yra jo turimi resursai. Komisaras be pinigų negali daryti didelės įtakos. Derybos dėl kitos ilgalaikės (2028–2034 m.) finansinės perspektyvos prasidės po maždaug metų ir tęsis per Lietuvos pirmininkavimą. Šis ilgalaikis biudžetas parodys, kiek galios turės gynybos komisaras. Galia remiasi į galimybes kažką nuveikti, t. y. į konkretų biudžetą. Nors yra reguliacinės ir kitos galios, bet pinigai yra esminė sąlyga. Tai, kaip valstybėms pavyks susitarti dėl biudžeto, skirto būtent gynybos reikalams, parodys, ar gynyba ES yra svarbi.
Trys gynybos komisaro prioritetai
Pirmasis – transatlantinio ryšio išlaikymas. ES neturėtų kurti jokių NATO dubliuojančių struktūrų, standartų ar organizacijų. Ši kryptis yra labai svarbi ir Lietuvai. Tikiu, kad ir komisaras mąsto labai panašiai. Nors ES yra aiškiai pasakiusi, kad dvigubų standartų nebus, vienodų standartų įdiegimą kartais komplikuoja tam tikri valstybių nesutarimai. Ne visos šalys yra abiejose organizacijose, todėl keliami klausimai, kodėl turime perimti būtent NATO standartus.
Antras esminis prioritetas – gynybos pramonė. Čia nėra jokios konkurencijos, nes visi nori ir tikisi, kad Europa galėtų pagaminti daugiau, nepriklausomai nuo tokių trečiųjų šalių, kaip Kinija. Lietuvai tai būtų didžiulis privalumas, kadangi mūsų gynybos pramonė yra mažo-vidutinio dydžio. Lietuvoje veikiančios mažos-vidutinės įmonės rastų savo nišą toje bendroje tiekimo grandinėje. ES pagalba neturėtų būti orientuota į porą didžiųjų kompanijų, kurios dominuoja rinkoje, bet į mažas-vidutines įmones bei startuolius, kurie galėtų konkuruoti gynybos pirkimuose. Galiausiai, mums labai svarbu užtikrinti tiekimo grandines. Tai yra, kad produkcija būtų gaminama kuo arčiau mūsų ir kad pristatymo laikai būtų greiti.
Ko gero, svarbiausias dalykas yra parama Ukrainai. Tai nėra visiškai gynybos komisaro sritis, bet jo veiksmai darys įtaką bendrai ES pagalbai Ukrainai. Šios EK kadencijos metu spręsis ir Ukrainos narystės ES perspektyvos, vyks stojimo derybos. Komisaras gynybai ir kosmosui galėtų inicijuoti papildomas paramos Ukrainai priemones, leidžiančias jos gynybos pramonę integruoti į ES programas. Tai leistų Ukrainai greičiau pasiekti narystę ES.
Gynybos portfelis tiek ES, tiek Lietuvai gali atnešti pozityvių rezultatų. Gerai, kad atsiranda pozicija, skirta padėti valstybių gynybai ir šias pastangas mes turėtume remti.
Lapkričio 6 d. po Europos Parlamente vykusių klausymų Andrius Kubilius buvo patvirtintas ES gynybos ir kosmoso eurokomisaru.
