.jpg)
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie KAM vadovas Liudas Ališauskas Vyriausybei pristatė 2023 m. Nacionalinę kibernetinio saugumo būklės ataskaitą.
Ataskaitoje bendra kibernetinio saugumo situacija 2023 metais vertintina kaip stabili, bet, deja, ji nesuteikia garantijų ateičiai.
„Kibernetinis saugumas yra ir turi išlikti prioritetine Lietuvoje vykstančių skaitmenizacijos procesų dalimi. Jei organizacijos nori išlikti konkurencingos skaitmeninėje ekonomikoje, jos turi savo veikloje taikyti patikimas kibernetinio saugumo priemones. Ir mes visi privalome būti budrūs ir atsakingi, nes priešas – nesnaudžia. Kibernetinio saugumo būklės ataskaitos duomenimis, Lietuva dėl savo aktyvios paramos Ukrainai buvo ir yra su Kremliumi siejamų grupuočių taikinyje“, – sakė krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas.
Ataskaitoje minima, kad be geopolitinių iššūkių, didžiausią poveikį Lietuvos kibernetinio saugumo aplinkai 2023 m. darė ir sparti naujausių technologijų plėtra.
„Surengti kibernetinę ataką bus dar paprasčiau, nes bet kas, net ir neturėdamas pakankamai žinių padedamas dirbtinio intelekto gali nesunkiai sukonstruoti kibernetinę ataką. Tad greitu metu lenktynes tarp piktavalių ir gynėjų tik intensyvės“, – sakė L. Kasčiūnas.
2023 metais didžiausią žalą Lietuvos organizacijoms ir gyventojams darė duomenis šifruojantys ir išpirkos reikalaujantys virusai, įvairios manipuliacijos, kuriomis siekiama išgauti slaptą informaciją ar išprovokuoti kitus veiksmus. Organizacijų reputacijai didžiausią žalą darė interneto svetainių darbą lėtinančios paskirstytų paslaugų trikdymo DDoS atakos.
Pasak ministro, šiais metais daugiausia dėmesio kibernetinio saugumo sferoje Krašto apsaugos ministerija skirs trims svarbiausioms kryptims: karinių kibernetinių pajėgų kūrimui, todėl Lietuvos kariuomenėje steigiama Kibernetinės gynybos valdyba, taip pat kritinių valstybės paslaugų atsparumo kibernetinėms grėsmėms stiprinimui bei bendrai šalies kibernetinio saugumo brandai didinti.
„Sektoriai, kuriuose pernai buvo fiksuota daugiausia incidentų, išlieka tie patys, kaip ir ankstesniais metais: daugiausia incidentų įvyko interneto prieglobos paslaugų infrastruktūroje, kurią kibernetiniai nusikaltėliai išnaudoja kibernetinėms atakoms vykdyti, taikytasi ir į viešojo administravimo sektorius bei į interneto paslaugų teikėjų infrastruktūrą“, – kalbėjo NKSC vadovas L. Ališauskas.
Anot NKSC vadovo, bendras šalies kibernetinis atsparumas tiesiogiai priklauso nuo kiekvienos organizacijos tinkamo pasiruošimo savo kasdienėje veikloje taikyti organizacines ir technines saugos priemones.
Nacionalinę kibermetinio saugumo būklės ataskaitą Krašto apsaugos ministerija parengė kartu su Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru (NKSC), Valstybine duomenų apsaugos inspekcija, Lietuvos policija, Ryšių reguliavimo tarnyba ir Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentu. Visos šios institucijos prisideda prie bendro Lietuvos kibernetinio atsparumo stiprinimo.
