.jpg)
Šeštadienį, kovo 22-ąją, sukanka 100 dienų nuo tada, kai prisiekė XIX Vyriausybė bei jos krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė — kartu darbą ministerijoje pradėjo viceministrai Karolis Aleksa, Tomas Godliauskas ir Orijana Mašalė, kancleris Dainius Ivoškis, patarėjas geopolitiniais klausimais prof. Giedrius Česnakas ir patarėjas ginkluotės klausimais Artūras Plokšto.
Gruodžio 19-ąją, 8-ąją naujos Vyriausybės darbo dieną, priimtas sprendimas dar 2025-ųjų biudžete padidinti skolinimosi gynybai limitą ir krašto apsaugos reikmėms skirti papildomus 800 milijonų eurų — taip pakeliant 2025-iesiems suplanuotą gynybos biudžetą nuo 3% iki 4% BVP.
Šios lėšos jau naudojamos avansiniams mokėjimams, taip didinant Lietuvos konkurencingumą itin aktyvioje gynybos įsigijimų rinkoje ir ankstinant strategiškai būtinos ginkluotės pristatymą. Pavyzdžiui, sunkiosios brigados pajėgumą Lietuva išvystys ne iki 2036-ųjų, o iki 2030-ųjų.
Valstybės gynimo tarybos posėdyje patvirtinti KAM inicijuoti gynybos finansavimo pokyčiai 2026-2030 m. laikotarpiui imtinai. Tai leis ankstinti divizijai atkurti būtinos ginkluotės įsigijimus, todėl Lietuvos 1-oji Nacionalinė divizija efektyvų operacinį pajėgumą pasieks ne 2040-aisiais, kaip planuota anksčiau, o 2030-aisiais. Šis pajėgumas reikalingas siekiant integruotis į NATO regioninius gynybos planus ir išplėsti kovos nuotolį iki 300 km. Turėdama tam reikiamą ginkluotę ir įgalintojus, Lietuva ginsis siekdama neįleisti priešo į savo teritoriją ir naikindama taikinius agresoriaus teritorijoje.
Vokietijos brigada — jau Lietuvoje. Suderinta inauguracijos data. Visi pajėgumai į mūsų šalį bus perkelti iki 2027-ųjų pabaigos. Priimti tai įgalinantys sprendimai dėl infrastruktūros — paskelbtas Rūdninkų karinio miestelio Šalčininkų rajone antrojo etapo infrastruktūros sukūrimo ir viešųjų paslaugų pirkimas.
Valdant rizikas, antrasis etapas bus skaidomas į tris dalis — tokiu būdu išvengiant monopolio ir manipuliavimo rizikos, padidinant konkurenciją ir skaidrumą, padedant suvaldyti finansines rizikas dalyviams. Konkurse galės dalyvauti tik Lietuvos įmonės, taip siekiama kuo didesnio teigiamo poveikio Lietuvos ekonomikai.
Kritinė povandeninė Baltijos jūros infrastruktūra susidūrė su ankstesniam laikotarpiui nebūdingomis grėsmėmis. Siekiant užkardyti incidentus, NATO lygmeniu ėmė veikti „Baltic Sentry“ iniciatyva. Ministrė taip pat inicijavo diskusijas dėl bendros tarptautinės jūrų teisės interpretacijos, nacionalinio reguliavimo peržiūrą ir reagavimo algoritmų regioniniu lygmeniu formavimą. Tikslas — duoti už vidaus ir išorės saugumą atsakingoms institucijoms reikalingus įrankius efektyviai reaguoti į galimus sabotažo aktus.
Krašto apsaugos ministerijai siekiant atliepti kuo platesnį konvencinių ir nekonvencinių grėsmių spektrą, įsteigta Lietuvos kariuomenės kibernetinės gynybos valdyba. Ji planuos ir vykdys kibernetinės erdvės operacijas, diegs strateginio ir operacinio lygmenų ryšių ir informacines sistemas. Bus užtikrinta sąveika su NATO, krašto apsaugos sistemos ir kitų institucijų bei organizacijų ryšių ir informacinėmis sistemomis.
Ministrė D. Šakalienė pirmoji regione pateikusi karinį-politinį patarimą pasitraukti iš Otavos konvencijos dėl priešpėstinių minų, per tris mėnesius suderino regioninį sprendimą ir kovo 18 draugė su Lenkijos, Latvijos ir Lenkijos kolegomis paskelbė vieningą gynybos ministrų poziciją dėl būtinybės denonsuoti konvenciją visose regiono valstybėse, turinčiose sieną su rusija. Suomija turėtų prisijungti per artimiausias savaites.
Kiek anksčiau — kovo 1-ąją — darbą pradėjo Karo komendantūrų valdyba, tapsianti dar viena visuotinės gynybos platforma rezervo plėtrai. Suplanuoti trys šių pajėgumų plėtros etapai.
Dvišalių vizitų metu su Lenkijos ir Suomijos gynybos ministrais aptartas Rytų skydo (East Shield) ir Baltijos gynybos linijos (Baltic Defence Line) jungimo bei Suomijos dalyvavimo formuojant vieningą sienos apsaugos stiprinimo planą, plečiant kontrmobilumo priemonių paketą.
Lietuva išlieka tvirta ir patikima partnere tiek Translantiniame, tiek Europiniame, tiek regioniniame formatuose ir aktyviai telkia daugiašalius sprendimus svarbiausiais gynybos politikos klausimais. Per 3 mėnesius ministrė turėjo dvišalius susitikimus su 24-ių šalių gynybos ministrais, dalyvavo daugiau nei 10 daugiašalių formatų, nuolat palaiko ryšį su regiono kolegomis. Ministrė priėmė Baltijos gynybos ministrus Vilniuje. Atnaujintas Lenkijos-Lietuvos gynybos ministrų tarybos formatas.
Tokių susitikimų metu inicijuota diskusija dėl kontrmobilumo koncepcijos atnaujinimo ir išplėtimo — remiantis Lenkijos pavyzdžiu, Šiaurės Rytų flango sieną galima fortifikuoti kelių sluoksnių įtvirtinimais, įskaitant, bet neapsiribojant priešpėstinėmis ir prieštankinėmis minomis — regiono partneriai ketina siekti ES finansavimo šiam tikslui pasiekti.
Darbui kartu telkiamos ir vidaus institucijos — pasirašytas susitarimas su Vidaus reikalų ministerija dėl priedangų infrastruktūros plėtros, civilinės saugos ir sveikatos apsaugos sistemų parengties didinimo, taktinio lygmens vidaus saugumo ir krašto apsaugos struktūrų bendrų pratybų — skirti 25 mln. eurų.
Suformuotas nuolatinis ministrų priešpiečių formatas su Užsienio reikalų ministru. Rengiami reguliarūs pasitarimai su institucijų, atsakingų už vidaus ir išorės saugumą, vadais.
Ryžtingai ir tvariai remiama Ukraina, naudojantis tiek diplomatiniais, tiek finansiniais įrankiais — naujausias kariaujančiai šaliai parengtas paramos paketas 80 mln. eurų vertės. Lietuva prisideda prie Šiaurės-Baltijos šalių brigados dydžio vieneto formavimo. Ministrė ir kariuomenės vadas dalyvauja svarstant galimas kontribucijas į ugnies nutraukimo garantijų teikimą Ukrainoje. Iš viso Lietuva Ukrainai šiais metais skirs bent 0,25% BVP.
„Pirmos 100 dienų buvo produktyvios, tačiau reikės padaryti dar daugiau — identifikuotos Ukrainos karo pamokos mūsų kariuomenei ir visuotinės gynybos organams turės skubiai tapti gerai išmoktomis pamokomis. Rezervo karių mokymų apimtis augs nuo 3 iki 5 tūkst. jau šiemet, iki 6 tūkst nuo ateinančių metų.
Ilgametis karių trūkumas nebegali tęstis – imamės priemonių mažinti nepratęsiamų kontraktų skaičių ir didinti profesinės karo tarnybos patrauklumą, atnešime karių socialinių garantijų pasiūlymų paketą į Seimą dar šioje sesijoje.
Su Vokietijos, Suomijos, Latvijos gynybos ministrais sutarta dėl galimybių mūsų kariams treniruotis jų poligonuose, tuo pat metu rengiant planą dėl mūsų poligonų plėtros.
Gynybos pramonės investicijos laukti negali — kuriame keturis klasterius, kurie reikiamą ginkluotę gamintų Lietuvoje, vystome pramoninio bendradarbiavimo bei jungtinių įmonių planus su JAV, Vokietija, Ukraina, Šiaurės šalimis. Vienas naujausių sprendimų – 50 milijonų eurų vertės 85 tūkst. prieštankinių minų pirkimo planas, sprogmenų gaminimo iniciatyva. Aptartas Lietuvos gamintojų įjungimas į kritinės ginkluotės tiekimo grandines. Šioms investicijoms degs žaliausia įmanoma šviesa — įstatymų paketas bus teikiamas jau pavasario sesijoje.
Matydami Valstybės kontrolės pastabas dėl vadybos problemų praeitos kadencijos metu, pertvarkome procesus krašto apsaugos sistemoje. Šimtams suplanuotų infrastruktūros objektų pastatyti būtinas greitis ir kompetencija, nėra laiko lėtam biurokratiniam taikos meto mąstymui.
Krašto apsaugos sistemos darbo principas nuo šiol — išlaisvinti sistemos mąstymą. Lankstumas ir greitis, siekiant vienintelio tikslo — sukurti Lietuvą, galinčią kovoti ir laimėti šiandien“, – sakė ministrė D. Šakalienė.
