Naujajai Vyriausybei 2025-iems metams 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą gynybos reikmėms, Krašto apsaugos ministerijai buvo sudaryta galimybė paankstinti avansinius mokėjimus už ginkluotųjų pajėgų stiprinimui kritiškai svarbių ginkluotės platformų bei įrangos įsigijimus.
„Kolektyvinė gynyba yra mūsų esminis ramstis, o Lietuvos pagrindinis indėlis į ją – NATO standartus atitinkanti mechanizuota divizija. Tankai tokio tipo vienete yra pagrindinė platforma. Jų integracija į pajėgas yra labiausiai imli laikui, todėl bet koks atidėliojimas nėra galimas“, – pabrėžia krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
Šis sprendimas yra nuoseklus žingsnis, įgyvendinant NATO regioninius gynybos planus ir krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės Berlyne su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriumi pasirašytą 44-ių tankų „Leopard 2A8“ įsigijimo patvirtinimo susitarimą. Juo siekiama paspartinti tankų gamybą, užtikrinti jų pristatymą iki 2030-ųjų, taip priartinant Nacionalinės divizijos parengimą pilnam operaciniam pajėgumui.
„Naujieji Leopard 2A8 tankai išsiskiria ne tik galinga ginkluote ir mobilumu, bet ir pažangiausiomis apsaugos sistemomis. Sensoriai, lazeriniai perspėjimo davikliai ir kita moderni įranga suteiks maksimalų saugumą net pačiose sudėtingiausiose situacijose. Atsižvelgiant į šiuo metu ypatingai sparčiai besivystančią dronų bei anti-droninės apsaugos pramonę, tankų pagaminimo metu bus pritaikyta tam laikotarpiui tinkamiausia kompleksinė elektroninė ir kinetinė anti-droninė apsauga“, – teigia krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
Pasak ministrės, susitarimas dėl 44-ių Leopard 2A8 tankų įsigijimo yra ne tik gyvybiškai svarbus mūsų divizijos efektyvumui elementas bei naujas kariuomenės modernizavimo etapas, bet ir būtinas bendradarbiavimo su Vokietijos divizija, ginsiančia Lietuvą, komponentas, užtikrinantis sklandų bendrą Lietuvos ir sąjungininkų veikimą ginant mūsų žemę.
Avansinį mokėjimą už tankų batalioną Lietuva ketina atlikti jau trečiąjį šių metų ketvirtį.
2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatyme Finansų ministerijai buvo suteikta teisė skolintis krašto apsaugos reikmėms, įskaitant karinę ir karinį mobilumą užtikrinančią infrastruktūrą, kapitalo investicijas į Lietuvoje kuriamą gynybos pramonę.
Lietuva jau šiemet gynybai skiria 4 proc. bendrojo vidaus produkto, kitąmet planuojama, kad šis rodiklis didės iki 5,25 procento.