.jpg)
Liepos 3 d. į Lietuvą pirmą kartą oficialaus vizito atvyko Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Wladyslaw Kosiniak-Kamysz. Kartu su krašto apsaugos ministru Laurynu Kasčiūnu jis lankėsi Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardoje, vėliau ministrai susitikimą tęsė Vilniuje.
Pasienio su Baltarusija ir Rusija stiprinimas yra tiek Lietuvos, tiek ir Lenkijos prioritetas, itin svarbus siekiant stiprinti išorinę NATO ir ES sieną. Lietuvai tęsiant kontrmobilumo priemonių plano įgyvendinimą, kuriame didžiausias dėmesys yra skiriamas Suvalkų koridoriaus saugumo stiprinimui, Lenkija taip pat daug investuoja į savo sienos fortifikaciją.
„Lenkija išlieka strategine Lietuvos partnere saugumo ir gynybos srityje“ – pabrėžė krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas ir pasveikindamas į Lietuvą atvykusį naująjį Lenkijos gynybos ministrą. L. Kasčiūnas džiaugėsi sąjungininkės Rytinio skydo (angl. East Shield Initiative) iniciatyva sienos su Baltarusija ir Rusija apsaugai skirti 2.5 mlrd. eurų.
„Esame pasirengę dirbti kartu apjungiant nacionalines ir regionines pastangas, įskaitant ir Baltijos gynybos linijos iniciatyvą, kurią įgyvendiname kartu su Baltijos šalimis. Abi šios iniciatyvos siunčia aiškią žinutę priešininkui: bet koks priešo ketinimas nestabdomai skverbtis į Baltijos šalių ir Lenkijos teritorijas bus stabdomas nuo pirmo centimetro,“ – teigė ministras.
Lietuva iki 2025 metų planuoja įsteigti 27 inžinerinius priemonių parkus. Mūsų šalies kontrmobilumo priemonių planas apima ne tik inžinerinių priemonių parkų įkūrimą, bet ir melioracijos griovių, esančių greta Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusija atstatymą, miško juostų ir medžių alėjų įrengimą, tiltų ir kelių parengimą, kitas priemones. Visa tai sudaro Lietuvos gynybos linijos koncepciją, kuri yra integrali Baltijos gynybos linijos dalis. Lietuva iki 2034 bendrai kontrmobilumo priemonėms yra numačiusi skirti apie 600 mln.
Ministras L. Kasčiūnas pokalbio su ministru W. Kosiniak-Kamysz metu pažymėjo dvišalio bendradarbiavimo ir koordinuoto atsako svarbą bendros grėsmės akivaizdoje ir pabrėžė – bendros grėsmės akivaizdoje abi valstybės dirba kartu, kad stiprintų rytinio NATO pakraščio saugumą ir gynybą. Lietuvos ir Lenkijos kariai reguliariai treniruojasi pagal dvišalį Lietuvos ir Lenkijos „Oršos planą“.
Susitikimo metu ministrai aptarė paramos Ukrainai klausimus, tarp kurių – įvairaus paramos formato iniciatyvos. Lenkija vaidina svarbų vaidmenį remiant ir užtikrinant sklandų paramos tiekimą Ukrainai.
Artėjant NATO viršūnių susitikimui Vašingtone ministrai taip pat kalbėjo apie šio susitikimo prioritetus. Lietuvai svarbiausiu prioritetu išlieka NATO gynybos planų įgyvendinimas. Siekiant užtikrinti efektyvų priešiškų jėgų atgrasymą, sąjungininkių gynybos biudžetai turi virsti nacionalinius pajėgumus auginančiais kontraktais bei gynybos industrijos plėtra.
