.jpg)
Gegužės 22 d. Palangoje susitikę Baltijos šalių gynybos ministrai sutarė, kad Rusijos agresijos akivaizdoje Ukrainoje būtina toliau tęsti trišalį bendradarbiavimą ir taip stiprinti kolektyvinį atgrasymą ir gynybą, o Baltijos šalių solidarumas turi būti kaip niekada stiprus.
„Rusija išliks ilgalaike grėsme Euroatlantiniam saugumui ir ypač Baltijos šalims, todėl mūsų šalių solidarumas turi būti kaip niekada svarbus,“ – susitikime su Latvijos ir Estijos kolegomis Andris Sprūds ir Hanno Pevkur sakė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Lietuvos, Estijos ir Latvijos gynybos ministrai akcentavo, jog parama Ukrainai turi išlikti vienu pagrindinių trijų Baltijos valstybių prioritetu, patvirtino įsipareigojimą kasmet Ukrainos saugumui ir gynybai skirti ne mažiau kaip po 0, 25 proc. BVP. Baltijos valstybės ir toliau aktyviai dalyvaus Ukrainos gynybos kontaktinėje grupėje, tam pasitelkiant Ramšteino formate inicijuotas koalicijas, įskaitant išminavimo, informacinių technologijų, dronų pajėgumų srityse.
Artėjant NATO viršūnių susitikimui Vašingtone ministrai suderino ir svarbiausius siekius, tarp kurių, be įsipareigojimo investuoti į gynybą ne mažiau kaip 2,5 proc. BVP ir kritinių pajėgumų stiprinimo, ir vieni iš svarbiausių – NATO regioninių gynybos planų ir praktinis rotacinio oro gynybos modelio įgyvendinimas.
„Turime dėti daugiau bendrų pastangų, kad sąjungininkai įsipareigotų per trumpą laiką sutelkti dėmesį į svarbiausius trūkstamus pajėgumus. Oro gynybos srityje siekiame paspartinti prieš metus Vilniuje sutartą NATO rotacinio modelio įgyvendinimą. Esame dėkingi Nyderlandams už jų sprendimą šią vasarą pratyboms Lietuvoje dislokuoti sistemas „Patriot“, tikimės, kad tai bus pradžia praktiškai įgyvendinant oro gynybos rotacinį modelį”, – sakė krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas.
Ministrai taip pat buvo vieningos nuomonės dėl bendradarbiavimo spartinimo vystant Baltijos gynybos liniją, kuri prisideda ir prie priešakinės NATO gynybos. Šis projektas trišaliame Baltijos valstybių kontekste turi ypatingą svarbą šalims vystant efektyvias kontrmobilumo priemones pasienyje su priešiškomis valstybėmis. Ministrai nusprendė, kad bendri įsigijikai ir pratybos paskatintų bendradarbiavimą šioje svarbioje srityje.
Susitikime Palangoje Baltijos šalių gynybos ministrai sutarė sutelkti bendras pastangas ir į bendradarbiavimo karinių jūrų pajėgų srityje stiprinimą, į jį aktyviau įtraukiant ir naujausias NATO nares Suomiją ir Švediją, prisidedančias prie Baltijos regiono saugumo. Taip pat susitarė ieškoti bendrų interesų naujųjų technologijų srityje, kaip dronai, antidronai ir kt. įranga. „Mokomės iš karo Ukrainoje pamokų ir suprantame, kad konvencinius pajėgumus turi papildyti naujos technologijos“, – pabrėžė ministras L. Kasčiūnas.
Susitikimo pabaigoje ministrai pasirašė bendrą komunikatą dėl tolesnio bendradarbiavimo gynybos srityje.
Nuotrauka: Karolis Kavolėlis/KAM
