.jpg)
„Išgirdau siaubingą driokstelėjimą, viskas sudrebėjo ir viskas ėmė birti nuo lubų, pasileidau bėgti per ugnį ir šiukšles link išėjimo. Nežinau, iš kur mėlynė po dešine akimi ir nubrozdinimas ant nosies, bėgau apdujusi nuo išgąsčio ir nieko nejutau. Minutę prieš sprogimą šnekėjausi su pamainos viršininku Andrejumi Kirilovu, tarėmės dėl prekių užsakymo, jis nuėjo atsinešti dokumentų ir žadėjo grįžti, bet į tą vietą po akimirkos atskrido raketa ir viskas sužibo ugnimi. Aš dirbau konsultante tapetų skyriuje, o jis – dažų, jam tik 37 metai, namuose laukė aštuonerių metų sūnelis“, – ašarodama pasakojo Viktorija Kicenko.
