M. Sinkevičius: neteisinga ir net radikalu manyti, kad regionai pasmerkti

Ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje didieji miestai sutraukia jaunus, ekonomiškai aktyvius, karjeros galimybių ieškančius žmones. Tačiau tokios tendencijos sukelia ir problemas: didmiesčiuose brangsta būstas, ima trūkti ugdymo įstaigų, vis daugiau laiko žmonės gaišta spūstyse – gyvenimo kokybė prastėja, o tuštėjančiuose regionuose infrastruktūros išlaikymas tampa itin brangus, o optimizuojant paslaugas – nukenčia vietos gyventojai.

Jonavos rajono mero Mindaugo Sinkevičiaus teigimu, norint išlaikyti regionus gyvybingus, svarbi valstybės politika.

„Valstybė stengiasi atrasti instrumentus, kaip į regionus pritraukti jaunų žmonių, pavyzdžiui,  lengvatinėmis paskolomis įsigyjant pirmą būstą regione. Tačiau labai svarbu ir pramonės zonos, kurios leidžia pritraukti tiesiogines užsienio ar vietos investicijas ir kurti darbo vietas.

Jaunų, ekonomiškai aktyvių žmonių nesulaiko išpuoselėti parkai, dviračių takai, baseinai ar sporto salės, juos sulaiko darbo vieta ir perspektyva“, – apie realybę kalba pašnekovas.

Laisvosios ekonominės zonos – galimybė regionui

M. Sinkevičiaus teigimu, prielaidos regionų ateičiai, jų ekonominiam gyvybingumui galėtų būti Laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) vystymas arba bent tinkamų sklypų, kuriuos galėtų įsigyti ar išsinuomoti verslas, pasiūla.

„Tokių zonų atsiradimas keičia regionus, bene, geriausi pavyzdžiai yra Kauno ir Akmenės rajonai, kuriuose veikiančios LEZ dabar kuria naujas darbo vietas“, – teigia jis.

Continental nuotr.

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, kalbėdamas apie demografinius pokyčius rajone, teigia, kad čia auga ir darbo vietų, ir gyventojų skaičius: „Remiantis naujausiais Registrų centro duomenimis, Kauno rajonas jau pasiekė 113 tūkst. gyventojų ribą. Tai viena sparčiausiai augančių savivaldybių šalyje. Vien 2022 metais paaugome beveik 6 tūkstančiais gyventojų. Augimas vyksta ir dėl gimstamumo, ir dėl migracijos – tiek vidinės, tiek tarptautinės“.

Pasak jo, viena pagrindinių priežasčių, kodėl dirbti ir gyventi Kauno rajone tampa itin patrauklu – čia įsikūrusi didžiausia LEZ Lietuvoje, kurioje veikia tokios visame pasaulyje garsios įmonės, kaip „Continental“, „Hollister Incorporated“, „Hella“.

„LEZ yra įsikūrę apie šimtas vietos ir užsienio įmonių, kuriose dirba daugiau nei šeši tūkstančiai žmonių, o bendra projektų investicijų vertė siekia 1,35 mlrd. Eur.“, –  sako V. Makūnas. Ir džiaugiasi, kad LEZ tampa traukos centru: „Nors šiuo metu didžiąją LEZ dirbančiųjų dalį sudaro Kauno miesto ir Kauno rajono gyventojai, tačiau nemažai dirbančiųjų atvyksta ir iš Jonavos, Raseinių, Kaišiadorių savivaldybių, Vilniaus.“

Kauno LEZ nuotr.

Kauno rajono merui pritaria Vytautas Petružis, Kauno LEZ valdymo bendrovės generalinis direktorius. Jis įsitikinęs, kad tiesioginės užsienio investicijos prisideda prie Kauno regiono teigiamų demografinių rodiklių, tačiau pabrėžia, kad sėkmę lemia kompleksinis požiūris:

„Tai, kad Kauno rajone auga gyventojų skaičius,  žinoma, nėra tik Kauno LEZ veikiančių įmonių nuopelnas, tai viso regiono politikos rezultatas. Pagaliau turime tokią aplinką ir sąlygas, kurios motyvuoja kompetentingus specialistus grįžti į Kauno regioną ir iš užsienio. Kadangi čia įsikūrę verslai kuria aukštos pridėtinės vertės gamybą, jie gali pasiūlyti konkurencingus atlyginimus, kurie, beje, pranoksta Lietuvos vidurkį, ir viliojančias karjeros galimybes“, –  vardija pašnekovas.

M. Sinkevičius džiaugiasi, kad nors ir ne tokio masto, tačiau ne mažiau džiuginantys pokyčiai vyksta Akmenės rajone: „Akmenės LEZ įsikūrusių įmonių dėka ir čia įvyko dideli pokyčiai ir šis rajonas dabar išgyvena savotišką renesansą, o juk dar visai neseniai ji buvo nelabai patraukli lokacija gyventi ir dirbti“. Jo teigimu, greitu laiku panašius pokyčius išvysime ir Kėdainiuose: „Čia esančioje LEZ irgi vyksta pokyčiai, ateina didesnės įmonės“.

M. Sinkevičiaus reziumuoja, kad regiono patrauklumą lemia veiksnių visuma: „Viešoji infrastruktūra yra svarbi, tačiau vien tik jos nepakanka – reikia gerai apmokamų darbo vietų. Jų stokos neatperka jokie dviračių takai ar baseinai“. Būtent todėl, M. Sinkevičiaus teigimu, savivaldai nėra lengva būti labai patraukliai ir konkurencingai. Tiek Kauno, tiek Akmenės rajonų atvejai rodo, kad būtent stiprių LEZ atsiradimas ir vystymas buvo tas postūmis, kuris pritraukė ir žmones.

„Tačiau LEZ kiekis yra ribotas, kiekviena jų turi savo įstatymą. Todėl net ir norint savivaldybėje turėti LEZ, nėra paprasta tai pasiekti“, – kalba Jonavos rajono meras. Tačiau į regionų ateitį jis žvelgia optimistiškai. „Neteisinga ir net radikalu manyti, kad regionai pasmerkti“, – įsitikinęs jis.

Pliusų daugiau nei minusų

Dar vienas veiksnys, galintis prisidėti prie regionų gyvybingumo – tai hibridinis darbo modelis, kuris įgavo populiarumą per pandemiją ir kurį dalis darbdavių taiko ir dabar.

„Toks darbo modelis pasiteisino ne tik versle, tokias tendencijas stebime ir viešajame sektoriuje, o nemažai žmonių dirba kaip laisvai samdomi specialistai visai nesaistomi darbo vietos. Ieškodami kokybiškesnio gyvenimo žmonės, kurių nesaisto fizinė darbo vieta, irgi gali keltis į regionus“, – apie dar vieną priežastį regionų atgimimui kalba M. Sinkevičius.

„Kažkada ir pats savo gyvenimą siejau su sostine, bet vėliau įvertinęs, kiek laiko sugaištu kamščiuose ir kitus didmiesčio trūkumus, nutariau grįžti į gimtuosius kraštus“, – asmenine patirtimi dalijasi pašnekovas.

Jis pastebi, jog kartais jauni žmonės nemato pilno paveikslo ir visų galimybių: „Galima dirbti ne Vilniuje ir ne Kaune, bet uždirbti panašiai, bet turėti daug kokybiškesnį gyvenimą nei didmiesčiuose“.

A. Reipos nuotr.

M. Sinkevičiaus teigimu, tokiems žmonėms yra labai svarbus geros kokybės interneto ryšys ir viešosios paslaugos: „Jei jauni žmonės ryžtasi didmiestį iškeisti į regioną, jiems tampa labai svarbios viešosios paslaugos: darželiai, mokyklos, taip pat pramogos, sveikatos priežiūra, sporto infrastruktūra“.

„Pavyzdžiui, gyvenant Jonavoje gal nėra didelė problema nuvykti pas sveikatos specialistus spręsti rimtų problemų į Kauną, tačiau natūralu, kad čia būtina užtikrinti kokybišką pirminę sveikatos priežiūrą, ikimokyklinį ir mokyklinį ugdymą bei aukštą švietimo kokybę, kad mūsų vaikai  paskui galėtų rinktis norimas studijas“, – teigia M. Sinkevičius. Ir sako pastebintis, jog regionai tampa patrauklūs tiems, kas nori ramesnio, sėslesnio ir kokybiškesnio gyvenimo nei didmiesčiuose, kur žmonės daug laiko praleidžia nuolatinėje įtampoje, strese ir kamščiuose.

Keičiasi poreikiai

Pasak M. Sinkevičiaus, norėdami atliepti gyventojų poreikius, regionai nuolatos turi reaguoti  į besikeičiančią situaciją.

„Kažkada turėjome gimimų bumą, reikėjo daugiau darželių, mokyklų. Dabar demografiniai rodikliai prastėja: gimstamumas mažėja, bendruomenė sensta; išlaikyti tą patį ugdymo įstaigų skaičių sudėtinga. Vyksta švietimo, socialinių, sveikatos paslaugų optimizacija. Tai neprideda regionams patrauklumo“, – apie realybę kalba Jonavos meras.

M. Sinkevičius pastebi, kad ne visur situacija yra liūdna: „Pavyzdžiui, Kauno rajone, kur persikrausto daug kauniečių, darželių plėtra vyksta itin intensyviai, nespėjama jų statyti, kad aptarnautų visus norinčius.“

Jis pastebi, kad Kauno LEZ, kuris ir prisidėjo prie spartaus gyventojų augimo, adaptuojasi prie žmonių poreikių: „Šiandien LEZ nėra tik sklypai ir teritorija gamybai, logistikai, verslui. Ten gali kurtis savotiškos bendruomenės, atsirasti socialinės paslaugos, restoranai, prekybos centrai.

Kauno rajono meras V. Makūnas pastebi, kad LEZ atsiradimas regione reiškia, jog čia įsikūrusių įmonių nauda valstybei neapsiriboja jų pačių investicijomis, kuriamomis darbo vietomis ir mokamais mokesčiais, bet ir išjudina vietos verslus: „Įmonės perka daug žaliavų, paslaugų ir ilgalaikio turto. Daugiau nei trečdalis jų atkeliauja iš vietinių tiekėjų.“

Kad tokių proveržių gali būti ir kituose regionuose, galima manyti ir iš V. Petružio, Kauno LEZ valdymo bendrovės generalinio direktoriaus pastebėjimų apie užsienio investuotojų poreikius.

„Kaip rodo Kauno LEZ valdymo bendrovės patirtis, mokestinės lengvatos nėra pagrindinis momentas lemiantis stambių užsienio kapitalo investuotojų pasirinkimą apdirbamosios gamybos projektus įkurdinti Lietuvoje. Svarbu įvertinti didelių „plyno lauko“ sklypų pasiūlą ir infrastruktūrą, galvojant apie stambius tiesioginių užsienio investicijų projektus“,  – sako V. Petružis. Jis teigia, kad šiuo metu didžiųjų investuotojų poreikiai išimtinai yra netipiniai – reikalaujantys intensyvių inžinerinės infrastruktūros pajėgumų ir didelių žemės plotų.

„Žinoma, ir darbo jėga yra dar vienas svarbus faktorius kalbantis su užsienio investuotojais. Tad, iš esmės, įsikūrimo greitis, darbo jėga ir lūkesčius atitinkantis produktas – kriterijai, kuriuos privalu puoselėti ir stiprinti siekiant ir toliau generuoti regionų plėtrą naudojant stambias investicijas, kaip akceleratorių pozityviam augimui skatinti“, – įsitikinęs Kauno LEZ valdymo bendrovės generalinis direktorius.,

Kauno LEZ info.

The post M. Sinkevičius: neteisinga ir net radikalu manyti, kad regionai pasmerkti appeared first on Jonavos NAUJIENOS.