.jpg)
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas penktadienį nuotoliu dalyvavo skubiai sušauktame NATO-Ukrainos tarybos posėdyje. Posėdyje dalyvavo NATO gynybos ministrai, įžanginį žodį tarė Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis prašė padėti Ukrainai apginti miestus ir kritinę infrastruktūrą, taip pat skirti daugiau amunicijos bei oro gynybos sistemų.
Ministras L. Kasčiūnas pabrėžė, kad toks susitikimas ir skubus situacijos aptarimas – itin reikalingas.
„Labai palankiai vertinu Vokietijos iniciatyvą dėl neatidėliotinų veiksmų oro gynybos srityje, kurios dalimi yra ir Lietuva. Šiuo metu peržiūrime savo prioritetus, kad kuo greičiau galėtume prisidėti oro erdvės radarų sistemomis. Praėjusią savaitę lankiausi Ukrainoje ir įsitikinau, kad oro gynybos sistemų ir amunicijos poreikis yra itin didelis“, – NATO-Ukrainos tarybos posėdyje sakė L. Kasčiūnas.
Ministras pridūrė, kad labai akivaizdu, jog ukrainiečiams nuolat trūksta visų rūšių amunicijos, todėl privalome užtikrinti nuolatinį jos tiekimą Ukrainai.
„Labai gera galimybė – bendri pirkimai tarptautinėse rinkose, Lietuva dalyvauja ir ateityje dalyvaus bendrų pirkimų iniciatyvose“, – sakė L. Kasčiūnas.
Nuo Rusijos agresijos pradžios 2022 metais, Lietuva kaip galėdama prisidėjo prie Ukrainos oro gynybos. Kariaujančiai šaliai atidavė sovietinio tipo P-18 išankstinio perspėjimo oro erdvės stebėjimo radiolokacinės sistemas, „Stinger“ sistemas, NASAMS paleidimo įrenginius, karinio jūrų laivyno radarus, priešlėktuvinius ginklus L-70 su amunicija, Mi-8 sraigtasparnius ir kitą įrangą.
Lietuva, reaguodama į Ukrainos prašymus, šiemet jau pristatė 155 mm amunicijos, šarvuočių M577, antidronų sistemas, tūkstančius prieštankinio granatsvaidžio „Carl Gustaf“ šaudmenų, nuotolinio detonavimo sistemų RISE-1.
Lietuvos parama Ukrainai – ilgalaikė. Nuo karo pradžios Lietuva Ukrainai suteikė karinės paramos, kuri siekia apie 610 mln. eurų. Per šiuos metus jau suteikta paramos už maždaug 84 mln. eurų. Siekiama, kad tokia paramos dinamika ir išliktų.
