.jpg)
Vašingtone įvykęs NATO viršūnių susitikimas nebuvo tik graži šventė galingiausio pasaulio istorijoje karinio – politinio Aljanso 75-mečiui paminėti. Sąjungininkės pagrindinį dėmesį skyrė pasirengimo kolektyvinės gynybos stiprinimui, priešakinės gynybos Aljanso rytiniame flange įgyvendinimui, paramos Ukrainai didinimui bei jos narystės NATO negrįžtamumo įtvirtinimui.
Rusija tęsia sekinimo karą Ukrainoje, o jos ekonomika veikia karo režimu. Maskva stiprina savo agresyvius hibridinius ir sabotažo veiksmus prieš Euro-Atlantinės erdvės šalis, gilina karinę integraciją su Baltarusija. Atsižvelgiant į tai, NATO viršūnių susitikimo deklaracijoje konstatuota, kad Rusija ir toliau išliks pagrindine ilgalaike grėsme Aljansui bei sutarta imtis atsakomųjų priemonių atremiant Rusijos grėsmes ir hibridinius veiksmus.
Pažymėta pažanga įgyvendinant praėjusiais metais Vilniuje priimtus sprendimus dėl kolektyvinės gynybos ir sutarta dėl būtinybės spartinti planams įgyvendinti reikalingų pajėgumų vystymą. Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas rengiantis Vokietijos brigados nuolatiniam buvimui Lietuvoje – pavyzdinis priešakinėms gynybos stiprinimo pavyzdys.
Vašingtone sutarta, kad NATO telks pajėgumus rotacinio oro gynybos modelio įgyvendinimui rytiniame Aljanso pakraštyje. Liepos 7-19 d. Lietuvoje koviniam rengimui atvykusi Nyderlandų „Patriot“ ilgojo nuotolio oro gynybos sistema – praktinis žingsnis link rotacinio modelio įgyvendinimo bei didesnio rytinio NATO pakraščio saugumo nuo oro grėsmių.
NATO šalių lyderiai sutarė, kad kolektyvinės gynybos ir atgrasymo užtikrinimui reikalingas didesnis finansavimas. Konstatuota, kad gynybai būtina skirti mažiausiai 2 proc. nuo BVP ir pasveikino šia kartelę peržengusių 23 šalių klubą. Tuo pačiu pabrėžta, kad šiandieniniame grėsmių kontekste reikalingas ir didesnis finansavimas. Lietuva rodo pavyzdį jau šiemet gynybai skirdama 3,03 proc. BVP, tačiau turime judėti ir dar didesnio finansavimo link. Sutarta stiprinti bendradarbiavimą gynybos pramonės srityje, kuris turi padėti atliepti spartaus gynybos planų įgyvendinimui reikalingų pajėgumų vystymo bei paramos Ukrainai poreikį.
Didėja NATO šalių parama Ukrainai – sutartas ilgalaikis įsipareigojimas skirti ne mažiau nei 40 mlrd. eurų karinei paramai ateinančiais metais. Būtent tęstinė parama Ukrainai iki pat jos pergalės yra vienintelis kelias tvariai taikai Europoje pasiekti. Aljansas sutarė dėl NATO saugumo paramos ir mokymo Ukrainai priemonių, kurios apims karių rengimą, karinės paramos koordinavimą, sąveikos su NATO didinimą ir parama gynybos sektoriaus reformoms. Galiausiai, konstatuota, kad būsima Ukrainos narystė NATO yra negrįžtamas procesas.
