NATO branduolinės politikos direktorius: Lietuva turi itin svarbų vaidmenį stiprinant atgrasymą

prieš 5 d. 26

NATO branduolinės politikos direktorius Jimas Stokesas prabrėžia, kad branduoliniai ginklai nėra skirti puolimui, o jų pagrindinė paskirtis – išlaikyti taiką ir atgrasyti priešą. Pasak jo, Lietuva, nors ir neturėdama branduolinio ginklo, yra visavertė NATO branduolinės politikos formuotoja. Apie tai kalbėta naujausioje Krašto apsaugos ministerijos tinklalaidėje „KAS ir KAM?“.

„NATO sprendimai tikrai nepriimami be Lietuvos žinios. Lietuvos atstovai NATO branduoliniuose formatuose yra labai aktyvūs – jie formuoja politiką, dalyvauja diskusijose, svarsto planus ir galimybes“, – kalbėjo NATO atstovas.

Anot eksperto, Rusija branduoliniu ginklu naudojasi ne tik kaip fizine grėsme, bet ir kaip psichologinio spaudimo priemone. „Rusija savo branduoline retorika bando atgrasyti Vakarus nuo paramos Ukrainai. Bet mes viską stebime, suprantame, ką jie daro, ir leidžiame suprasti – mūsų tokie žodžiai neišgąsdins“, – teigė J. Stokesas.

„Lietuvai gresia tokia pati branduolinė grėsmė kaip ir visam NATO Aljansui. Jau ne vienerius metus sakome atvirai – pagrindinė NATO grėsmė yra Rusija kartu su teroristinėmis organizacijomis“, – sakė NATO branduolinės politikos direktorius.

Tinklalaidėje aptarta ir tai, kodėl NATO būtini branduoliniai pajėgumai. Pasak J. Stokeso, dabartinėje saugumo aplinkoje jų atsisakyti būtų neatsakinga. „Tai būtų idealus pasaulis – be branduolinių ginklų. Tačiau šiandieninė realybė yra visai kitokia. Turime priešininkų, kurie ne tik turi branduolinį arsenalą, bet ir aktyviai jį modernizuoja“, – pabrėžė J. Stokesas.

„KAS ir KAM?“ – tinklalaidė, nagrinėjanti tiek kasdienius, tiek strateginius krašto apsaugos sistemos iššūkius – nuo logistikos ir psichologinių aspektų iki konfliktų bei sprendimų. Jos tikslas – stiprinti supratimą tarp visuomenės ir krašto apsaugos sistemos.

Visą tinklalaidės epizodą galite rasti čia: https://youtu.be/unoPgnNhx6U