.jpg)
Šią savaitę buvo patvirtintas dvišalis Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų bendradarbiavimo kibernetinio saugumo ir gynybos srityje 2025-2029 m. planas. Šis planas ne tik sustiprina jau egzistuojantį transatlantinį bendradarbiavimą, bet ir atliepia globalias grėsmes, reikalaujančias tarpusavio veiksmų koordinavimo.
Krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno ir JAV ambasadorės Lietuvoje Karos C. McDonald susitikimo metu buvo aptartos svarbiausios plano gairės. Juo siekiama vystyti karinį bendradarbiavimą kibernetinės gynybos srityje steigiant LT Kibernetinės gynybos valdybą (LTCYBERCOM), įgyvendinti bendras kibernetinės gynybos operacijas (angl. cyber threat hunting) bei kibernetinių grėsmių analizę.
Šiuo planu taip pat siekiama stiprinti kibernetinio saugumo „komendatūras“ keičiantis žiniomis ir dalyvaujant bendrose civilinėse ir karinėse kibernetinio saugumo pratybose, mokymuose. Patvirtintas planas numato trumpalaikius, vidutinės trukmės ir ilgalaikius civilinio ir karinio kibernetinio saugumo ir gynybos bendradarbiavimo tikslus.
„Ši diena žymi svarbų mūsų bendradarbiavimo su JAV etapą. Mums priešiškos valstybės ir jų remiami kenkėjiški veikėjai siekia silpninti mūsų demokratijas ir mažinti mūsų atsparumą. Turime dirbti kartu ir imtis atitinkamų priemonių, kad kibernetinės gynybos linija būtų tvirta, o kibernetiniai nusikaltėliai sulauktų atsako“, – po susitikimo su JAV ambasadore Kara McDonald sakė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Sutartame 2025-2029 metų plane įtvirtinti trys Lietuvos kibernetinės gynybos ramsčiai: karinių kibernetinės gynybos pajėgumų stiprinimas, visuomenės ir kritinės infrastruktūros atsparumo didinimas bei bendros treniruotės su JAV ir kitais sąjungininkais.
Kibernetinio saugumo tema tampa vis svarbesnė ir Europos Sąjungoje. Remiantis ES Kibernetinio saugumo agentūros (ENISA) 2024 m. grėsmių ataskaita, pagrindinės kenkėjiškų veikėjų grupės, keliančios didžiausią grėsmę Europos Sąjungai, apima valstybių remiamus kibernetinius nusikaltėlius iš tokių šalių kaip Rusija, Kinija, Šiaurės Korėja ir Iranas.
Rusijos ir Kinijos remiami veikėjai mūsų regione yra ypač aktyvūs, vykdydami destruktyvias operacijas, kurios siekia destabilizuoti demokratinių šalių procesus ir silpninti jų atsparumą. Kinijos kibernetinių grupių veikla dažniausiai siejama su intelektinės nuosavybės vagystėmis ir ilgalaikiais šnipinėjimo tikslais, nukreiptais į technologinius bei strateginius tikslus. Rusija aktyviai dalyvauja tiek regioninėse, tiek globaliose operacijose, nukreiptose į ES valstybes, naudodama išpirkos reikalaujančias atakas ir paskirstytojo paslaugų trikdymą („DDoS“) kaip pagrindinius įrankius.
ENISA ataskaitoje pabrėžiama, jog kibernetinių atakų skaičius ir sudėtingumas nuolatos auga, vis dažniau pasitelkiami dirbtinio intelekto įrankiai. Skatinamas nuoseklus informacijos dalinimasis tarp valstybių narių ir jų partnerių siekiant užkirsti kelią potencialioms grėsmėms. Siekiant sukurti saugesnę Europos Sąjungos kibernetinę erdvę skatinamas bendradarbiavimas su partneriais, nes fizinės ES sienos virtualioje erdvėje neegzistuoja. Krašto apsaugos ministerija (KAM) yra aktyviai įsitraukusi į Europos Sąjungoje vykstančius procesus ir atstovauja Lietuvai ES kibernetinio saugumo politikos formavime palaikydama Bendrijos interesus.
A. Pliadis/KAM
