Naujas poligonas: vyksta teritorijų vertinimas, tęsiamas dialogas su savivalda

prieš 7 val. 20

Krašto apsaugos ministerija Seimo rudens sesijai planuoja pateikti pasiūlymą dėl naujo karinio poligono steigimo vietos – tą krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė aptarė su Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovais. Susitikime viceministrė pabrėžė, kad galutiniai sprendimai bus priimti tik išklausius vietos bendruomenes.

„Aplinkos ministerija pateikė septynių teritorijų variantus, dėkojame kolegoms už labai operatyvų jų darbą. Deja, reikiamo 20 tūkstančių hektarų ploto vienoje teritorijoje nėra, todėl teks teritorijas jungti ir kitaip kūrybiškai žvelgti į situaciją. Krašto apsaugos sistemos specialistai šiuo metu daro teorinių vietų analizę, netrukus pradės ir detalią fizinę teritorijų apžiūrą. Vasaros pabaigoje planuojame įvardinti jau konkrečias vietoves“, – sakė krašto apsaugos viceministrė O. Mašalė.

Viceministrė pažymėjo, kad Seimo rudens sesijai Krašto apsaugos ministerija planuoja paruošti reikalingus teisės aktų projektus ir pateikti galutinį pasiūlymą dėl poligono, kaip kad įpareigojo vakar vykusi Valstybės gynimo taryba.

„Su Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovais aptarėme jų pateiktus siūlymus dėl galimų naudų savivaldybėms, kurių teritorijose veiktų poligonai ar karinės mokymo teritorijos. Aptarėme ir galimybę savivaldybėms skirti valstybės lėšų dvigubos paskirties projektams, kurie vertingi tiek kariuomenei, tiek vietos bendruomenei. Galutinį bendrą sprendimą tikimės rasti iki rudens“, – sakė viceministrė O. Mašalė.

Šiuo metu Lietuvos kariuomenei priklauso devyni kariniai poligonai, kuriuose treniruojasi mūsų ir sąjungininkų kariai, tačiau Lietuvos kariuomenės modernizacija, nacionalinės divizijos vystymas, augantis NATO sąjungininkų karių skaičius Lietuvoje reikalauja naujų vietų karių treniravimuisi.

Visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, net 89 proc. gyventojų kariuomenės veikla nekelia nepatogumų. Pasaulinė ir Lietuvos praktika rodo, kad kariuomenės veikla tam tikroje teritorijoje stiprina vietovės ekonominę gerovę – išauga paslaugų poreikis, atsiranda naujų darbo vietų, didėja investicijos į vietos infrastruktūrą. Ten, kur kuriasi Lietuvos kariuomenės ar sąjungininkų daliniai, vystoma ir greta karinės teritorijos esanti infrastruktūra – gerinama kelių būklė, įrengiamas apšvietimas, tiesiami nauji inžineriniai tinklai.

Skaityti visą straipsnį