„Iki to laiko pas mane viskas buvo kaip turbūt pas visus – baigti mokslus, šeima, darbas, toks kažkoks truputį automatizuotas gyvenimas. O kai praradau regėjimą, pradėjau gyventi“, – sako Svetlana Šulc, „Naujojo teatro“, kuriame savo talentus gali įdarbinti žmonės, turintys negalią, įkūrėja, vadovė, režisierė. Ji, kaip ir kiti čia kuriantys ir dirbantys žmonės, pasirinko galvoti apie tai, ką jie gali, o ne priešingai.