„Po rudenį atliktos prostatos operacijos, kai man buvo pašalintas piktybinis navikas, iš socialinės darbuotojos reabilitacijoje išgirdau, kad man priklauso piniginė išmoka. Patarė kreiptis į savivaldybės socialinį skyrių. Kreipiausi į Vilniaus savivaldybės socialinį skyrių, rodžiau klinikų išduotą ekspertizės išrašą, kuriame nurodyta, kas daryta, kokio lygio diagnozė ir kokios yra lygiagrečios širdies ir kraujagyslių ligos. Ir ką? Kadangi mano pensija 21 euru didesnė negu 480 eurų, man jokia išmoka nepriklauso, esu „turtingas“. Jeigu norėčiau kažkiek gauti socialinės išmokos, reikia pateikti visus čekius, kiek per visą laikotarpį išleidau gydymui. Po operacijos nelaikau šlapimo, vaikštau su sauskelnėmis. Bet kokios ligos atveju, o ypač šiuo laikotarpiu, be išlaidų neapsieinama. Tokie yra Vilniaus m. savivaldybės patvirtinti savi biurokratiniai reikalavimai. Lengviau numirti negu ieškoti tiesos. Tiesiog pasijutau psichologiškai ir morališkai pažemintas tokių biurokratinių reikalavimų. Žinau, kad rajonų savivaldybėms užtenka pristatyti iš ligoninės, kurioje gydomasi, ekspertizės pažymą, kurioje nurodyta visa ligonio istorija, nepriklausomai nuo pensijos dydžio. Norėtųsi, kad kažkas paprotintų savivaldybes ir jos protingiau žiūrėtų į onkologinius ligonius, ypač pensininkus“, – savo patirtimi dalinasi vilnietis Jonas.
.jpg)
