.jpg)
„Man svarbu, kas darosi šioje valstybėje. Seku įvykius ne tik per televiziją. Juk čia gyvena mano vaikai, mano anūkė, man rūpi, ką mes jiems paliksime. Tad atėjau pasidalinti ir savo nerimu, ir savo viltimis“, – sako senjoras, paklaustas, kodėl dalyvavo šiandien vykusiose Vyriausybės kanceliarijos ir Krašto apsaugos ministerijos organizuotose dirbtuvėse „Piliečių dialogas: koks turi būti mūsų pilietinis pasirengimas?“.
„Atvažiuoti į Lietuvą nusipirkti skilandį gali ir užsienietis, bet reikia suvokti, kad mes, Lietuvos piliečiai, turime ne tik naudotis savo valstybe, bet ir atiduoti duoklę – prireikus ją ginti“, – apie poreikį į visuotinės gynybos planus įtraukti ir iš Lietuvos išvykusius jos piliečius kalbėjo pašnekovas ir pridūrė: „Jei bus likęs bent vienas pilietis ir bent vienas kareivis – valstybė gyvuos.“
Šis senjoras drauge su kitais piliečiais ir įvairių sričių ekspertais Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejuje, vykusiame renginyje diskutavo apie kiekvieno mūsų indėlį į Lietuvos saugumą – apie tai, ką kiekvienas Lietuvos pilietis gali padaryti, kad šalis ir kiekvienas jos žmogus būtų saugesni. Visos dienos dirbtuvių dalyviai ne tik atvirai dalinosi mintimis apie nerimą, baimę dėl saugumo situacijos, bet ir siūlė idėjas, ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti, kad sustiprintume vieni kitus ir pasirengtume galimiems iššūkiams.
Dirbtuvėse dalyvavo visą Lietuvą atspindinti dalyvių įvairovė
Kadangi norėdami patekti į dirbtuves užsiregistravo daugiau kaip 200 žmonių, į renginį 40 dalyvių buvo pakviesti vadovaujantis įvairovės kriterijumi. Čia savo mintimis dalinosi skirtingo amžiaus (jauniausiam – 18, vyriausiam – 77 metai), išsilavinimo lygio, tiek didmiesčių, tiek kaimų gyventojai, skirtingų šeiminių, finansinių padėčių ir profesijų (nuo vadovų ir verslininkų iki mokytojų, psichologų, statybininkų, medikų ir kt.), negalią turintys ir tautinėms mažumoms priklausantys piliečiai.
„Norėjusių diskutuoti gausa ir įvairovė rodo, kad pilietinis pasirengimas rūpi labai skirtingiems žmonėms visoje Lietuvoje. Dirbtuvių dalyviai sukūrė nepaprastai vertingą erdvę atvirai diskusijai. Tokie susitikimai leidžia mums ne tik geriau suprasti vieni kitus, bet ir kartu ieškoti sprendimų, kurie sustiprintų visos visuomenės atsparumą. Tai – svarbus žingsnis stipresnės ir saugesnės Lietuvos link“, – sakė Vyriausybės kanceliarijos Vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Vidmantas Kaladinskas.
Diskusijos dalyvių įvairovės svarbą pabrėžė ir krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas. „Nacionalinis saugumas – ne vien kariuomenės, bet ir kiekvieno piliečio pareiga, o piliečių valia – Tėvynės galia. Šis pirmą kartą inicijuotas skirtingų visuomenės grupių pokalbis padeda rasti raktą į tą piliečių valią, suprasti ne tik tai, kas svarbu strategiškai, bet ir tai, kas rūpi kiekvienam. Šiandien dalinatės itin vertingomis savo įžvalgomis ir taip prisidedate prie svarbaus „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijos“. Taip padedate Krašto apsaugos ministerijai įgyvendinti realaus, o ne deklaratyvaus pilietinio pasirengimo siekį“, – taip pat teigė jis.
Lietuvos ateitis yra kiekvieno rūpestis
Vienus renginio dalyvius į tokias dirbtuves atvykti paskatino ankstesnės veiklos (pvz., dalyvavimas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikloje), rūpestis savo valstybe, artimaisiais, šeimoje puoselėjamas patriotiškumas, kitus – nežinojimas, kaip derėtų elgtis karo akivaizdoje, nerimas dėl dabartinės geopolitinės padėties ar kt. Susirinkusieji pokalbius apie pilietinį pasirengimą pradėjo dalindamiesi įžvalgomis apie visuomenėje gajų susipriešinimą, gebėjimo atsirinkti teisingą informaciją stoką, vengimą prisiimti atsakomybę ir kitas visuomenės problemas.
Susirinkusieji teigė, kad atėjo kalbėtis, nes jiems rūpi valstybės, jos žmonių saugumas, myli savo tėvynę, nori žinoti, kaip jie turėtų elgtis ištikus galimoms grėsmėms, kokį vaidmenį turėtų atlikti vienu ar kitu atveju. „Šalies gynyba yra visos valstybės reikalas, ne tik kariuomenės, o visų piliečių. Atsižvelgiant į Ukrainos karo aktualijas, pilietinio pasipriešinimo tema yra kaip niekad aktuali“, – sakė vienas vyriškis, paklaustas, kodėl dalyvavo dirbtuvėse.
Dirbtuvėse – idėjų, kaip gerinti pilietinį pasirengimą ir didinti piliečių įsitraukimą, gausa
Daugelis renginio dalyvių džiaugėsi vieni kitų aktyviu įsitraukimu į diskusijas ir pilietiškais bendraminčiais, su kuriais čia susipažino. „Norisi ieškoti vilties visuomenėje ir rasti pilietiškų žmonių, bendraminčių“, – sakė 18-metė renginio dalyvė. „Nėra tiek daug pilietiškų mano bendraamžių. Jaunimas labai apatiškas, trūksta empatijos tiek kitiems, tiek patiems sau… Pavyzdžiui, į mūsų mokyklą atvykę Šauliai mums įkvėpė meilę Lietuvai, tad manau, reikėtų rengti specialias, įkvepiančias pamokas mokyklose, taip skatinti empatiją, pilietiškumą“, – idėjomis dalinosi mergina.
Pašnekovė sakė, kad ištikus dienai X ji įsivaizduotų save gelbstint kibernetinės saugos, programavimo srityje, tačiau jei prireiktų, galėtų pagelbėti ir sveikatos priežiūros specialistams, mat yra baigusi pirmosios pagalbos teikimo kursus. Kiti diskusijos dalyviai taip pat dalinosi įžvalgomis, kaip skirtingose sferose veikiantys žmonės galėtų padėti savo šaliai susidoroti su įvairiomis galimomis grėsmėmis.
Dirbtuvių dalyvių išreikštos mintys prisidės rengiant Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją“, šiuo metu rengiamą nacionalinės darbotvarkės 2026–2030 metų planą ir įgyvendinant Valstybės ateities viziją „Lietuva 2050“.
LRV inf.
Daugiau nuotraukų rasite čia.