Rimo Tumino „Sirano“ Vilniuje: iki mirties ištikimas savo teatro vizijai

Iškilaus menininko išėjimas paskutiniam jo kūriniui suteikia ypatingo svorio. Meistro talento gerbėjai dažnai jame ieško simbolinių reikšmių, užšifruotų testamentinių minčių. Galbūt nuskambės paradoksaliai, tačiau prieš metus mus palikusiam režisieriui Rimui Tuminui, nepailstamai scenoje kūrusiam šventę, teatras buvo visų pirma darbas. Todėl jis dirbo beveik iki paskutinių savo gyvenimo dienų. Teatras jam buvo būdas atitolinti mirtį, kaip jis pats sakydavo – apgauti ją. Vienas artimiausių Tumino bičiulių scenografas Adomas Jacovskis nedvejodamas sako, kad darbas režisieriui prailgino gyvenimą: „Per repeticiją jis būdavo kaip gyvas žmogus, o jai pasibaigus – toks silpnas...“