.jpg)
Krašto apsaugos ministerija kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, jau 19-tą kartą organizavo konkursą „Vėliava mokyklai“. Šio konkurso tikslas – paskatinti mokyklų bendruomenes aktyviai ugdyti vaikų ir jaunimo pilietiškumą, visuomeninį ir pilietinį aktyvumą, gilinti šalies istorijos, kultūros ir Lietuvos kariuomenės pažinimą.
Konkurso komisijos sprendimu, 2024 m. Lietuvos valstybinę vėliavą, plevėsuojančią Gedimino pilies bokšte, bus patikėta saugoti Alytaus rajono Butrimonių gimnazijai.
„Šių metų konkurse dalyvavusios mokyklos dar kartą įrodė, kad jaunimas Lietuvoje yra kūrybingas, patriotiškas ir aktyviai įsitraukęs į savo bendruomenių gerovės kūrimą, Laisvės kovų istorijos išsaugojimą ir pilietiškumo puoselėjimą. Mokyklos pristatė įvairias pilietiškumo iniciatyvas, kurios ne tik prisidėjo prie socialinių ir aplinkosauginių problemų sprendimo, bet ir stiprino bendruomenes, kūrė jų narių tarpusavio ryšį ir ilgametes pilietiškumo tradicijas. Esame dėkingi kiekvienai mokyklai už įdėtą darbą, kūrybiškumą ir entuziazmą. Tai rodo, kad Lietuva turi stiprius pamatus pilietiškai atsakingai ateičiai kurti“,– sakė komisijos pirmininkė Krašto apsaugos viceministrė Kamilė Gogelienė.
Komisiją sudarė Krašto apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų bei Lietuvos nacionalinio muziejaus atstovai.
Gedimino pilies bokšto vėliava bus iškilmingai nuleista ir įteikta gimnazijai 2025 m. sausio 1 d., minint Vėliavos dieną ir Lietuvos vėliavos iškėlimo Gedimino pilies bokšte 106-ąsias metines.
Šiais metais 22 mokyklos pretendavo gauti galimybę saugoti šį valstybės simbolį, kaip išskirtinį pagerbimą ir mokyklos pilietinių patriotinių veiklų įprasminimą. Sprendimą perduoti 2024 m. vėliavą Alytaus rajono Butrimonių gimnazijai komisija priėmė atsižvelgdama į kryptingą veiklą kuriant pilietišką, išsilavinusią, patriotišką, kūrybišką, sveikai ir saugiai gyvenančią bendruomenę, tinkamai formuojant vertybines nuostatas bei puoselėjamą glaudų bendradarbiavimą su Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgomis ir Lietuvos šaulių sąjunga. Įvertintas ir nuoseklumas – gimnazija už savo dešimtmetį tęsiamas pilietines Vasario 16-osios šventimo iniciatyvas buvo apdovanota Lietuvos Prezidentų Dalios Grybauskaitės ir Valdo Adamkaus padėkomis, Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio Trispalve, Krašto apsaugos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų padėkomis.
Komisija už veiklą, išsiskiriančią savo kryptingumu ir kūrybiškumu, specialiaisiais prizais paskatino penkias mokyklas: Jurbarko r. Eržvilko gimnaziją, Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnaziją, VŠĮ Elektrėnų profesinio mokymo centrą, Vilniaus Antakalnio gimnaziją, Visagino „Žiburio“ pagrindinę mokyklą.
Pirmą kartą Lietuvos trispalvė Gedimino pilies bokšte suplevėsavo 1919 metų sausio 1 d. Tąkart ją iškėlė Lietuvos savanorių grupė, vadovaujama Vilniaus miesto komendanto Kazio Škirpos. Pakelta vėliava buvo palydėta šūviais, po to savanoriai sugiedojo Lietuvos himną. Deja, pirmą kartą iškelta Lietuvos trispalvė plevėsavo neilgai. 1919 m. sausio 6 d. Vilnių užėmę bolševikai nuo trispalvės nuplėšė geltoną ir žalią spalvas, palikę tik raudoną. Prisimenant ir pagerbiant savanorių žygdarbį, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kiekvienais metais sausio pirmąją rengiama Vėliavos pakėlimo ceremonija.
Tarpukariu gimusi vėliava sovietinės okupacijos metais tapo svarbiu neginkluoto pasipriešinimo reiškiniu – ji buvo saugoma, o atmintinų dienų proga iškeliama plevėsuoti. Pokariu, esant sudėtingoms sąlygoms, tiek ankštuose bunkeriuose, tiek plačiose miestelių aikštėse slapta buvo kabinamos trispalvės, išsaugant tęstinumą, puoselėjant identitetą. Atkuriant Antrąją Lietuvos Respubliką trispalvė telkė minias Atgimimo ir Sąjūdžio dalyvių, kol pagaliau 1991 m. birželio 26 d. buvo įtvirtinta priimtame įstatyme „Dėl Lietuvos valstybės vėliavos“.
