.jpg)
Ketvirtadienį, gegužės 16 d., Seime pritarta Krašto apsaugos ministerijos inicijuotam Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektui, sudarančiam palankesnes sąlygas šios srities pramonės augimui, kartu stiprinant šalies saugumą, gynybos technologijų pažangą ir Lietuvos pramonės tarptautinį konkurencingumą.
Šis įstatymas patobulins gynybos ir saugumo pramonės vystymuisi reikalingą teisinį reguliavimą.
„Inicijuoti pokyčiai padės didinti Lietuvos gynybinį pajėgumą ir apginamumą, stiprinti kariuomenę ir skatinti gynybos technologijų pažangą bei tarptautinį pramonės konkurencingumą. Lietuva gali padidinti savo galimybes gaminti būtiniausią karinę įrangą šalies viduje“, – sakė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Jis įsitikinęs, kad naujasis įstatymas ne tik skatins Lietuvos gamintojus, bet ir padės sumažinti priklausomybę nuo užsienio tiekėjų, užsitikrinti saugesnę ir savarankiškesnę gynybos infrastruktūrą
Įstatymu inicijuojami pakeitimai, keičiantys iki šiol fragmentiškai formuojamą Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės politiką – kuriamas reguliavimas, išskiriantis gynybos ir saugumo pramonės svarbą nacionalinio saugumo kontekste.
Siekiant užtikrinti esminius Lietuvos valstybės saugumo interesus, reikia patvirtinti prioritetiniams Lietuvos kariuomenės pajėgumams vystyti būtiną karinės įrangos ir ginkluotės sąrašą, kuris parodys aiškias Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės plėtros kryptis, pramonės subjektams leis išsigryninti, į kurių karinių technologijų, įrangos vystymą yra tikslinga investuoti.
Tikimasi, kad sukūrus papildomas paskatas saugumo ir gynybos pramonės srityje veikiančioms Lietuvos įmonėms, efektyvesnio mokslo ir verslo bendradarbiavimo sąlygomis Lietuvoje galės būti kuriama daugiau paklausių pramonės produktų.
Naujasis įstatymas įtvirtina ir pramoninį bendradarbiavimą – sudaro galimybę Lietuvos gamintojams įsitraukti į krašto apsaugos sistemos institucijų vykdomus prioritetinius karinės įrangos ir ginkluotės įsigijimus. Numatoma, kad taikant pramoninį bendradarbiavimą dalis užsienio karinės įrangos tiekėjų ar gamintojų sutartinių įsipareigojimų privalės būti vykdomi Lietuvoje gynybos ir saugumo pramonės srityje veikiančių ūkio subjektų.
Taip pat įstatyme numatytos papildomos finansavimo priemonės, kurios didins investicijas į pažangių gynybos technologijų mokslinius tyrimus, plėtrą ir gamybą, leis įsigyti Lietuvos mokslininkų ir pramonės sukurtus produktus, kurie svarbūs nacionaliniam saugumui užtikrinti, taip pat sudarys sąlygas pačiai valstybei inicijuoti užsakymus dėl konkrečių produktų, svarbių nacionaliniam saugumui, išvystymo.
Kartu su Gynybos ir saugumo pramonės įstatymu pateikti ir susiję Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo bei Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimai, orientuoti į didesnį lankstumą užtikrinant nacionalinio saugumo interesus.
Gynybai reikalingų technologijų kūrimas ir pajėgumų vystymas Lietuvoje taip pat leistų efektyvinti būtiną paramą Ukrainai, besiginančiai nuo Rusijos karinės agresijos.
Gynybos ir saugumo pramonės įstatymas bei Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimai įsigalios nuo liepos 1 d., o Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo pakeitimas įsigalios nuo priėmimo, kai dokumentą pasirašys prezidentas.
Nuotr.: KAM / srž. sp. K. Kavolėlis
