Tie, kas kulniuodami Žemaičių gatve, pro Prisikėlimo bažnyčią, žiūri ne tik po kojomis, o kartais pakelia akis ir į dangų, tikriausiai pastebi kaip „negražiai“ atrodo jos šiaurinės pusės bokšto viršus. Kaip toje legendinėje Vytauto Kernagio dainoje „Purpurinis vakaras“ – lyg aplietas aviečių sultimis…