.jpg)
Prieš 20 metų, kovo 29-ąją, 16.47 val. vakaro, Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų aviacijos bazėje Šiauliuose nusileido pirmieji Belgijos karališkųjų karinių oro pajėgų naikintuvai „F-16“, kurie pradėjo vykdyti NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse. Prieš 20 metų Lietuva tapo visateise NATO, galingiausio pasaulyje gynybinio Aljanso, nare.
Šiemet, minint tiek NATO oro policijos misijos pradžią, tiek Lietuvos narystės Aljanse sukaktį, kovo 28 d. Šiauliuose vyko iškilmingas šių datų minėjimas, kurio metu taip pat pasikeitė ir NATO oro policijos misijos Lietuvoje kontingentai. Simbolinį Baltijos oro erdvės raktą Belgijos ir Prancūzijos oro pajėgų kontingentų vadai perdavė Ispanijos ir Portugalijos oro pajėgų kontingentų vadams.
Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys, Sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiosios vadavietės štabo viršininkas admirolas Joachimas Rühle, Jungtinių pajėgų Briunsiume vado pavaduotojas generolas leitenantas Luisas Lancharesas, kiti aukšti NATO pareigūnai.
„Narystė NATO suteikė mums saugumo perspektyvas, lydimas tvirtų įsipareigojimų ir atsakomybės. Labai aiškiai suvokiame išaugusio sąjungininkų karinio buvimo regione svarbą, modernios, darniai veikiančios Lietuvos kariuomenės bei patriotiškos, atsparios visuomenės reikšmę – kartu kuriame saugią, stiprią valstybę, o stiprėdami patys, stipriname ir visą NATO“, – renginio metu sakė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
NATO oro policijos misijos 20-mečio minėjime taip pat dalyvavo Belgijos karinių oro pajėgų karininkas generolas majoras Haroldas Van Pee, šiuo metu einantis Jungtinio oro operacijų centro, iš kurio vadovaujama NATO oro policijai Baltijos šalyse, vado pareigas. Gen. maj. H. Van Pee prieš 20 metų buvo ir pirmosios NATO oro policijos misijos Lietuvoje vadas.
„Generole, NATO vardu su malonumu dar kartą įteikiu Jums šią NATO vėliavą, nes lygiai prieš 20 metų ją įteikiau Jūsų pirmtakui. Tikiuosi, kad ši vėliava bus saugoma daugelio ateities kartų“, – iškilmingai perduodamas NATO vėliavą Lietuvos kariuomenės vadui gen. V. Rupšiui, sakė gen. maj. H. Van Pee.
„2004-aisiais Šiaulių aerodromas dar nebuvo oro bazė, galinti priimti greituosius reaktyvinius lėktuvus – kilimo ir tūpimo tako būklė buvo labai bloga, nebuvo jokių riedėjimo takų, nebuvo betono, kad galėtume pastatyti savo reaktyvinius lėktuvus, nebuvo jokios reaktyvinių lėktuvų apsaugos, nebuvo patikimo elektros energijos tiekimo, labai ribotas telefono ir duomenų perdavimo ryšys, nebuvo maisto, apgyvendinimo personalui, sunkvežimių degalams, gaisro gesinimo pajėgumų, mašinų takams valyti, kranų avarijoms likviduoti… Šiauliai tuo metu buvo plika bazė tikrąja to žodžio prasme. Mums buvo duotos vos kelios dienos, per kurias turėjome sukurti daugiau ar mažiau priimtiną, standartus atitinkančią aerodromo būklę.
Tai, kad sugebėjome laiku priimti pirmuosius F-16 naikintuvus, daugiausia lėmė neįtikėtina priimančiosios šalies parama, kurios sulaukėme iš Lietuvos valdžios institucijų ir Lietuvos kariuomenės. Mums tereikdavo ko nors paprašyti, ir būdavo padaryta. Ne per kelias dienas ar savaites, bet iš karto, tą pačią akimirką. Taigi, vos per kelias dienas mums pavyko paversti Šiaulius kažkuo, kas priminė veikiančią oro pajėgų bazę. Procesas, kuris būtų užtrukęs daug mėnesių, jei ne metų, įvyko žaibiškai“, – savo tarnybos pradžią Lietuvoje prisiminė gen. maj. H. Van Pee.
NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma nuo 2004 m. kovo pabaigos, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo Aljanso narėmis. Jau 20 metų sąjungininkai kartu dirba, siekiant išsaugoti oro erdvės virš Baltijos valstybių vientisumą ir saugumą. Dabartinė Belgijos ir Prancūzijos kontingentų Šiauliuose vykdoma misija yra 64-oji nuo jos vykdymo pradžios 2004 m. Sąjungininkai prižiūri ir saugo Baltijos šalių oro erdvę 365 dienas per metus, 7 dienas per savaitę, 24 valandas per parą.
„Pasaulyje nėra kito tokio stipraus, pažangaus ir vieningo karinio Aljanso nei NATO. Ir tai nėra tik skambūs žodžiai – NATO skėtis, kolektyvinės gynybos garantijos veikia nuo pat pirmos Lietuvos narystės Aljanse dienos, kuomet Šiauliuose nusileido Belgijos karinių oro pajėgų naikintuvai. Aukštos parengties sąjungininkų kariai su moderniausia kovine technika Lietuvoje – yra labai stipri ir aiški atgrasymo žinia priešui. Dvidešimt metų narystės NATO Lietuvos kariuomenei buvo nuolatinio tobulėjimo ir augimo metai. Toliau augame ir tobulėjame, kartu su sąjungininkais vystome savo pajėgumus, kad atgrasytume, o jei prireiks – apsigintume ir nugalėtume“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys.
Iki šiol šioje misijoje Baltijos šalyse dalyvavo 17 valstybių, dislokavusių naikintuvus ir kitus pajėgumus Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šauliuose ir Amaryje, Estijoje, tam, kad saugotų NATO oro erdvę regione ir užtikrintų patikimą atgrasymą.
„Lietuvos žmonės pasirinko prisijungti prie NATO žinodami, kokia yra tokio prisijungimo kaina. Jie tai padarė, nes tiki tais idealais, kuriuos saugo ir vertina Aljansas: demokratija, žmogaus teisėmis, teisės viršenybe“, – sakė Sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiosios vadavietės štabo viršininkas admirolas J. Rühle.
NATO oro policijos misija Baltijos šalyse yra regioninė NATO taikos meto misijos forma, demonstruojanti sąjungininkų įsipareigojimą saugoti kiekvieną rytinės NATO teritorijos centimetrą. NATO šalims, neturinčioms reikiamų oro pajėgumų (Albanijai, Estijai, Islandijai, Latvijai, Lietuvai, Liuksemburgui, Juodkalnijai, Šiaurės Makedonijai ir Slovėnijai), galioja susitarimai dėl oro erdvės apsaugos ir saugumo užtikrinimo. Savo ruožtu, Baltijos šalys teikia aukščiausios klasės priimančiosios šalies paramą, suteikdamos nacionalines aviacijos bazes, stebėjimo ir kontrolės pajėgumus.
Baltijos šalių oro erdvės apsauga yra vienas iš svarbiausių prioritetų šalių gynybai ir atgrasymui. Praėjusiais metais Vilniaus viršūnių susitikime NATO priėmė svarbų sprendimą stiprinti NATO integruotą oro gynybą, taikant Rotacinį oro gynybos modelį, pradedant nuo rytinio NATO flango. Šiuo metu siekiama praktinio rotacinio oro gynybos modelio įgyvendinimo – oro ir raketinių atakų pajėgumų dislokavimo Baltijos šalių regione.
- Pliadis/KAM nuotraukos
