Lietuva kasmet sveikatai skiria 5,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Dar 2,3 proc. sudaro gyventojų mokėjimai privačiomis lėšomis. Bendrai sudėjus – 7,8 proc., o tai yra gerokai mažiau nei ES šalių vidurkis (11 proc.). Investicijas į sveikatos priežiūrą vis dar dažnai vadiname išlaidomis ir vis dar laikomės požiūrio, kad už sveikatą atsakingas tik sveikatos sektorius, o ne kiekvienas iš mūsų, nors kiekvienas į sveikatą investuotas doleris atneša tarp 2 ir 4 dolerių grąžą per BVP, rašoma komunikacijos agentūros „Headline“ pranešime žiniasklaidai.
Širdies ligos – didžiausias biudžeto ryklys: atsieina 1,4 mlrd. eurų kasmet
Lietuva kasmet sveikatai skiria 5,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Dar 2,3 proc. sudaro gyventojų mokėjimai privačiomis lėšomis. Bendrai sudėjus – 7,8 proc., o tai yra gerokai mažiau nei ES šalių vidurkis (11 proc.). Investicijas į sveikatos priežiūrą vis dar dažnai vadiname išlaidomis ir vis dar laikomės požiūrio, kad už sveikatą atsakingas tik sveikatos sektorius, o ne kiekvienas iš mūsų, nors kiekvienas į sveikatą investuotas doleris atneša tarp 2 ir 4 dolerių grąžą per BVP, rašoma komunikacijos agentūros „Headline“ pranešime žiniasklaidai.