Situacija Charkive kelia įtampą: Zelenskis nujaučia galimai negaunantis visos tiesos

Didžiąją dalį kelionės automobiliu iš Kyjivo į Charkivą Anna sėdi tylomis, jos veide matyti nerimas. „Rusai vis arčiau, arčiau, arčiau, bet jis manęs neklauso“, – guodžiasi ji. Anna stengiasi reguliariai lankyti savo 75 metų tėvą, gyvenantį paprastame mūrinuke, kurį pats pasistatė prieš 45 metus netoli Charkivo Pečenijos tvenkinio, į rytus nuo miesto ir netoli Rusijos sienos. Šį kartą, gaudžiant artilerijos griausmui, ji atvyko įkalbėti jį išvažiuoti, pabėgti nuo rusų kariuomenės, kuri jau apsupo Vovčanską, esantį už 25 kilometrų į šiaurę. Apsikabinus ir išliejus kelias ašaras, pirmasis tėvo ir dukters pokalbis klostosi nekaip. „Televizija ir radijas sako, kad blogiau būti nebegali, – atkakliai tvirtina Petro. – Rusai pralaimi. Sankcijos, nuostoliai. Į mūsų pusę keliauja pastiprinimas. Toliau jie nepajudės.“