„Esu Marius, netrukus, jau rugsėjo 8 d. man sukaks 36-ri, tačiau jai ne NALAXONO preparatas aš nebūčiau sulaukęs 36-ojo gimtadienio, tiesą sakant, nebūčiau sulaukęs net savo 30-ojo gimtadienio. Paskutinis atvejis buvo, kirtimuose šalia romų taboro, kur rplc darbuotojai atvažiuodavo dalinti/keisti švirkštų. Sutapimas, tai ar sinchroniškumas aš nežinau, bet šiandien labai džiaugiuosi, kad tuomet rplc darbuotojai man išgelbėjo gyvybę, kadangi per-dozavau tiesiog šalia jų autobusiuko. Bet, patikėkit, tuo metu, kai mane atgaivino suleidę NALAXONO aš tikrai nesidžiaugiau. Vos atsigavęs ir supratęs, kad ką tik buvau atgaivintas aš pradėjau plūsti rplc darbuotojus keksmažodžias, kadangi mirtį tuo metu suvokiau, kaip išsigelbėjimą, kaip savo kančios pabaigą, bet štai kažkas įsikišo ir viską sugadino, tuomet atrodė, kad jau buvau laisvas, mano kančios baigėsi, bet štai tu ir vėl realybėje, ir supranti, kad dar teks kentėti. Aš keikiau iš plūdau darbuotojus su priekaištais, kodėl jie taip padarė, kodėl tiesiog neleido man mirti!?
.jpg)
