.jpg)
„Kai atėjau dirbti į biblioteką, buvo 1986-ieji metai. Man, tiesą sakant, buvo baisu – biblioteka tamsi, nejauki, o bibliotekininkių įvaizdis – kaip pilkų pelyčių. Visada norėjau, kad būtų kitaip“, – sako Jonavos rajono savivaldybės Grigorijaus Kanovičiaus viešosios bibliotekos direktorė Skirmutė Gajauskaitė.
Šiandien bibliotekų įvaizdis – jau kitoks. Vietoje įprastos tylos čia daug veiksmo, veiklų ir dar – namų jausmo. Kaip keitėsi ir kokia yra šiuolaikinė biblioteka? Kokie lankytojų lūkesčiai? Apie tai – pokalbis su S. Gajauskaite.
– Kokia yra šiuolaikinė biblioteka?
– Šiuolaikinė biblioteka jau nėra pasyviai laukianti skaitytojų įstaiga, o inicijuojanti naujas veiklas bendruomenei. Ji – daugiau, nei knygų šventovė. Šiandien biblioteka yra vienas iš bendruomenės informacijos, kultūros ir laisvalaikio centrų.
Čia lankosi įvairių visuomenės grupių ir skirtingo amžiaus jonaviečiai. Jie bibliotekoje ne tik skolinasi knygas, bet ir prasmingai čia leidžia laisvalaikį, puoselėja bendruomeniškumą, tenkina bendravimo ir saviraiškos poreikį.
Mūsų biblioteka lankytojams siūlo ne tik jaukias, modernias erdves, bet ir daug įvairiapusių paslaugų, kurios atitinka šiuolaikinės visuomenės poreikius ir yra pritaikytos visų amžiaus grupių bei įvairių interesų žmonėms.
Jonavos viešojoje bibliotekoje organizuojami renginiai, parodos, edukaciniai užsiėmimai, kūrybinės dirbtuvės, rengiami įvairūs projektai, vyksta skaitymo iniciatyvos, skelbiami respublikiniai konkursai, puoselėjama Jonavos krašto istorija (virtualios parodos, interneto svetainė www.jonavagenocidas.lt ), leidžiamas Jonavos krašto kultūros ir istorijos metraštis „Taurosta“ ir kt.
Biblioteka kviečia išbandyti ir naujas inovatyvias, interaktyvias veiklas: Knygomatą – įrenginį, suteikiantį galimybę iš anksto užsakytas knygas atsiimti bekontakčiu būdu 24 val. per parą, pabėgimo kambarį „Kodas: Kraštotyra“, kultūros paso edukaciją „Modeliuojame su 3D pieštukais“, virtualų žaidimą – edukaciją „Draugoteka“, virtualius realybės akinius (Rimkų padalinyje), atsiversti po QR kodais „paslėptus“ miesto skaitinius ir kitos iniciatyvos.
Viešojoje bibliotekoje labai išvystyta klubinė veikla, ko anksčiau nebuvo. Jau septynerius metus aktyviai veikia bibliotekos senjorų klubas „Polėkis“, vienijantis per 80 narių. Prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvoje „Lietuvos galia“ bibliotekos pateikta iniciatyva „Senjorų klubas „Polėkis“ iš 110 pateiktų iniciatyvų vienoje iš kategorijų pernai pateko tarp 15 geriausių.
Skaitytojų klubas buria žmones, mylinčius knygas ir norinčius dalintis su kitais jausmais, išgyvenimais ir pojūčiais. Norintys pamiklinti galvas renkasi Kryžiažodžių klube, mylintys ir puoselėjantys savo kraštą buriasi Kraštotyros klube. Šiais metais bibliotekoje susikūrė jaunųjų Komiksų kūrėjų klubas. Biblioteka „prisijaukino“ ir šachmatų mėgėjus, šeštadieniais čia rengiančius turnyrus. Lankytojai aktyviai dalyvauja viešosios bibliotekos padalinių organizuojamų klubų veiklose.
Vaikų, moksleivių užimtumas bibliotekoje – viena iš prioritetinių bibliotekos veiklų. Jiems siūlome įvairias edukacines veiklas („Sensoriniai skaitymai“, „Vidinis menininko pasaulis“, „Lego robotai“ ir kt.), susitikimus su rašytojais, aktoriais, dainininkais. Nuo 2016 metų kiekvieną vasaros trečiadienį Knygų terasoje jauniesiems bibliotekos lankytojams organizuojami teatralizuoti skaitymai, spektakliai, edukacinės programos. Ši vasara taip pat ne išimtis. Nepamirštame ir pačių mažiausiųjų – vedame jiems ir tėveliams ankstyvojo skaitymo skatinimo renginius. Šeštadieniais kviečiame į turiningus ir labai linksmus Šeimadienius – renginius, skirtus visai šeimai.
Atvirasis jaunimo centras – dar vienas bibliotekos padalinys, telkiantis ir ugdantis jaunimą, padedantis užtikrinti jo užimtumą bei savirealizaciją. Čia organizuojami įvairūs renginiai: sporto treniruotės, kūrybiniai užsiėmimai, mokymai, žygiai, vasaros stovyklos ir kt. Džiugu, kad šios veiklos įgyvendinamos iš projektinių lėšų.
Bibliotekoje suaugusiesiems organizuojami nemokami medijų ir informacinio raštingumo kompetencijų tobulinimo (MIRKT) mokymai. Jie padeda žmonėms kritiškai vertinti žiniasklaidos, socialinių tinklų turinį, pasirinkti patikimus informacijos šaltinius, saugiai naršyti internete, įgyti kitų naudingų įgūdžių.
Pernai Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimu bibliotekai suteiktas rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus vardas, todėl remiantis jo vertybėmis sukurtas naujas bibliotekos vizualinis identitetas. Mūsų vizualinis identitetas yra išraiška to, kokie esame ir kokie siekiame tapti. Tai tolerancijos idėja ir buvimo bendruomenėje stiprybė.
Tai kas gi ta šiuolaikinė biblioteka? Tai organizacija, kurioje kunkuliuoja gyvenimas, kuri teikia bendruomenei įvairiapuses kokybiškas paslaugas ir atitinka šiuolaikinės visuomenės poreikius, kurioje karaliauja turtingas knygų fondas.
Tai įstaiga, skatinanti bendruomenės narių nuolatinį mokymąsi, tai ir erdvės, primenančios namų jaukumą, kuriose jauku, šilta, modernu ir nesinori iš jų išeiti. Tai – biblioteka, kurioje dirba kūrybiški, iniciatyvūs, draugiški ir empatiški darbuotojai
– Kada įvyko bibliotekos pokytis ir kada pajutote, kad ji turi tapti įvairiapuse erdve?
– Ko gero, pirmasis žingsnis – 2001 metais, kai biblioteka įsigijo pirmuosius lankytojams skirtus kompiuterius. Tačiau esminis lūžis įvyko sulig Bilo ir Melindos Geitsų fondo atėjimu, 2008 metais (fondas Lietuvai skyrė daugiau nei 220 tūkst. JAV dolerių paramą. Projekto esmė – kad Lietuvos gyventojai galėtų nemokamai naudotis internetu bet kurioje viešojoje bibliotekoje – aut. past.).
Taip viešojoje bibliotekoje ir padaliniuose atsirado kompiuteriai, internetas. Tada dar patys bibliotekininkai nelabai mokėjo su jais elgtis. Turėjome pirmiausiai išmokti dirbti patys, o vėliau mokėme savo lankytojus.
Bilo ir Melindos Geitsų fondas kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybe ir savivaldybės lėšomis labai pakeitė Lietuvos viešąsias bibliotekas. 2002 metais patvirtinta Bibliotekų renovacijos ir modernizacijos 2003 –2013 metų programa, pagal kurią pastatytos ar renovuotos daugelis viešųjų bibliotekų. Gaila, bet Jonavos viešoji biblioteka į šią programą nebuvo įtraukta. Mūsų biblioteka renovuota 2017 –2018 metais. Ji pasikeitė neatpažįstamai ne tik patalpomis, bet ir paslaugų įvairove lankytojams.
– Jūs pati dirbate jau daug metų. Kokia biblioteka buvo anksčiau?
– Ji buvo neįdomi, niūri, tyli, o bibliotekininkių įvaizdis – kaip pilkų pelyčių. Lankytojams dažniausiai galėjome pasiūlyti tik spaudinių skolinimąsi. Tokios paslaugų pasiūlos, kokia yra šiandien, nebuvo. Tačiau mes su kiekvienais metais keitėmės, laisvėjome, sėmėme gerąsias patirtis iš užsienio bibliotekų veiklos ir tapome visiškai kitokia organizacija.
– Priimti siūlomus pokyčius ne visada laiką lengva?
– Tikrai buvo nelengva ir anksčiau, nelengva ir dabar. Bibliotekininkas turi mokytis nuolat. Aš galvoju, kad visų pirma turi būti vidinė darbuotojo motyvacija. Kodėl taip sakau? Bibliotekose pokyčiai vyksta nuolat, jose jau karaliauja naujausios technologijos (3D spausdintuvai, 3D pieštukai, robotika, virtualios realybės įranga ir kt.). Šia įranga reikia mokėti dirbti ir dar apmokyti lankytojus. Tikrai sunku, bet įveikiama.
O kur dar edukacinių programų įvairovė, medijų ir informacinio raštingumo mokymai. Tad mokomės nuolatos, kad savo žinias galėtume perteikti lankytojams.
Mes patys, bibliotekininkai, turime suvokti, kad svarbiausia bibliotekoms šiandien išlikti reikalingoms ir patrauklioms savo lankytojams. O kaip išliksime, jei mes patys nesistengsime ir nenorėsime keistis? Kaip kursime inovatyvias, interaktyvias paslaugas lankytojams, jei mes patys apie tai neturėsime supratimo? Todėl mes nuolat ir mokomės, kad mūsų rajono bibliotekos būtų patrauklios savo veiklomis.
– Vienoje iš Lietuvos bibliotekų teko girdėti, kad bibliotekininkės padeda ir sumokėti mokesčius, ir net deklaruoti pajamas.
– Lygiai tas pats ir pas mus. Bibliotekininko profesijos samprata per eilę metų labai transformavosi. Paslaugos taip išsiplėtė, kad bibliotekininkas jau tapo visų galų meistru – psichologu, LIBIS administratoriumi, edukatoriumi, viešųjų ryšių specialistu, IT specialistu ir t. t.
Viešojoje bibliotekoje šiuos darbus atlieka darbuotojai, turintys specifinių žinių, neretai savo srities profesionalai, o viešosios bibliotekos padaliniuose darbuotojams tenka be tradicinių pareigų atlikti dar ir šias.
– Kokia yra kaimo bibliotekų ateitis?
– Jonavos rajone turime 15 padalinių. Mažėjant gyventojų skaičiui pokyčiai paliečia ir bibliotekas. Čia mažėja skaitytojų, lankytojų, mažiau išduodama spaudinių. Tačiau biblioteka yra ne vien spaudinių išdavimo vieta.
Kaimo biblioteka kai kur yra vienintelė kultūros įstaiga, esanti arčiausiai gyventojų, todėl bibliotekos uždarymas būtų labai skaudus žingsnis kaimo bendruomenei. Tačiau jei ir toliau mažės lankytojų, bus analizuojamas kaimo bibliotekų išlikimo klausimas. Gal jau greitai kai kuriose kaimo vietovėse skaitytojus aptarnaus mobili biblioteka – bibliobusas, kuris siūlys ne tik leidinių skolinimo paslaugą, bet ir kultūrines, edukacines veiklas.
– Pasikalbėkime apie knygas. Ar internetas ir televizija neišstūmė noro skaityti?
– Gyvenimo tempas, naujausios technologijos daro didžiulę įtaką spaudinių skaitymui. Knygų skaitymo mažėjimo tendencija tikrai pastebima, tačiau žmonės skaito knygas. Viešojoje bibliotekoje knygas skolinasi per dieną apie 70–80 skaitytojų. Kai kurių populiarių knygų tenka laukti ir eilėje.
Galbūt turi įtakos ir tai, kad skaitymas dabar yra kitoks. Skaitoma ne vien tradicinė, popierinė knyga, bet ir elektroninės knygos, klausomasi garsinių knygų, naudojamasi internetinių portalų žiniomis.
Noriu priminti apie puikią paslaugą, kuri pradėta nemokamai teikti nuo praėjusių metų. Bet kuris Lietuvos gyventojas, nepriklausomai nuo jo gyvenamosios vietos, gali atsisiųsti norimą knygą į artimiausią biblioteką.
– Žmonės knygas grąžina tvarkingas?
– Visaip būna. Natūralu, kad jei knyga populiari – ji „susiskaito“ greičiau, priklauso ir nuo knygos įrišimo, ar knyga – kietais ar minkštais viršeliais. Bibliotekininkai knygose randa pačių įvairių paliktų daiktų – maisto produktų etikečių, pirkimo kvitų, saldainių popierėlių, atvirukų, kišeninių kalendoriukų, nuotraukų.
Dažnai knygos grąžinamos su užlenktais puslapių krašteliais, prirašytais ir pripieštais puslapiais. Be to, nutinka visko, pavyzdžiui, knyga įkrenta į vonią (juokiasi).
– Kiek per metus pasipildo knygų fondas?
– Pernai viešoji biblioteka įsigijo virš 2 tūkst. egz. ( apie 1200 pavadinimų) naujų leidinių – spaudinių, vaizdo ir garso, elektroninių bei kitų rūšių dokumentų. Rajono viešųjų bibliotekų fondams atnaujinti šiais metais skirta 53 808 Eur, 2023 m. – 49 084 Eur.
Lėšas joms įsigyti skiria Kultūros ministerija. Kaip matome, skiriamos lėšos didėja, tačiau brangstant knygoms galima jų nupirkti vis mažiau, todėl bibliotekų knygų fondai yra ganėtinai seni.
– Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, leidžiama įvairios literatūros, taip pat prastos, paviršutinės. Tačiau bibliotekoje turi būti visko?
– Žinoma. Jei yra žmonių, kurie skaito meilės romanus, jų irgi turi būti. Mes – ne teisėjai, o biblioteka yra skirta visiems. Užsakant naujas knygas yra atsižvelgiama į skaitytojų poreikius, šiuolaikinės populiarios literatūros tendencijas ir knygų vertinimo ekspertų nuomonę.
Kalbino Jurgita Lieponė, nuotr. Audriaus Reipos
The post Skirmutė Gajauskaitė: šiuolaikinė biblioteka yra atvira visiems appeared first on Jonavos NAUJIENOS.
