Teresė Nekrošaitė visą gyvenimą kopė į stačius kalnus ir nuo jų leidosi, bet net tada, kai žemė slysdavo iš po kojų, ji laikėsi svarbiausios taisyklės: būti sąžininga sau ir kitiems. Tuomet viena geriausių buvusios SSRS ieties metikių turėjo užgniaužti svajonę nuvykti į olimpines žaidynes, vėliau, jau pati kaip trenerė išugdžiusi ne vieną olimpietį, ėmėsi darbo ir su negalią turinčiais lengvaatlečiais, nes jautė, kad turi, ką jiems duoti.