Andrijui Melnykui teko sunki dalia: pirmaisiais Rusijos invazijos į Ukrainą metais būti užpultos šalies ambasadoriumi Berlyne. Matant, kaip „Zeitenwende“ paskelbęs kancleris delsia remti Ukrainą ginklais, o ne žodžiais, kaip jo paskirta gynybos ministrė nesigaudo kariniuose reikaluose, o viešojoje erdvėje tęsiasi begalinės diskusijos dėl galimos eskalacijos, reikėjo išties plieninių nervų. Jų Kyjivo diplomatui neretai pritrūkdavo, o tada „draugų vokiečių“ adresu skriejo aštrūs, emocingi priekaištai.