.jpg)
prieš 4 val.
18
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė ir vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič ir šiandien dvišaliame susitikime aptarė glaudesnio bendradarbiavimo galimybių tarp ministerijų ir pavaldžių struktūrų. Vienas esminių susitikimo aspektų – tai ministrų sutarimas dėl civilinės gynybos koncepcijos ir sąvokos įtvirtinimo Nacionalinio saugumo strategijoje.
Šiandieninių geopolitinių grėsmių kontekste civilinė sauga evoliucionuoja į civilinę gynybą, kurios esmė – gyventojų apsauga nuo pavojų, gyvybiškai svarbių valstybės ir visuomenės funkcijų tęstinumo užtikrinimas, o karinio konflikto atveju – parama ginkluotosioms pajėgoms. Tai visuma veiksmų, skirtų užtikrinti visų institucijų, organizacijų ir visos visuomenės pasirengimą bei atsparumą visų rūšių grėsmėms, įskaitant ir karines. Krašto apsaugos ministerija šiuo metu peržiūri Nacionalinę saugumo strategiją, į kurią svarstoma įtraukti ir civilinės gynybos įgyvendinimą.
„Intensyviai bendradarbiaujame su Vidaus reikalų ministerija, kad visos tarnybos, būtų pasirengusios ir tinkamai aprūpintos efektyviai krašto gynybai. Siekdama užtikrinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Viešojo saugumo tarnybos pasirengimą integruotis į ginkluotąsias pajėgas, Krašto apsaugos ministerija šioms tarnyboms jau yra perdavusi G36 šautuvų. Kartu dirbame, kad VSAT ir VST galėtų vykdyti užduotis ginkluotųjų pajėgų sudėtyje: vyksta bendras gynybos planavimas, sukonkretintos karo meto užduotys, nuolat vykdomos pratybos. Su Vidaus reikalų ministerija taip pat intensyviai bendradarbiaujame stiprindami savivaldybių ir kariuomenės sąveiką bei pasirengimą mobilizacijai įgyvendinant Vidaus reikalų ministerijos vystomą Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programą“, – teigė krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė.
Susitikimo metu ministrai taip pat aptarė vidaus reikalų sistemos tarnybų ir Ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimą. Didžiausias dėmesys skirtas praktiniam pasirengimui bei pareigūnų integravimui į bendras valstybės gynybos pastangas, ypatingai iškilus krizinėms situacijoms.
„Mūsų tikslas – sistemingas bendradarbiavimu ir dvejopos paskirties planavimu grįstas pasirengimas, gebėjimas greitai adaptuotis prie besikeičiančios geopolitinės aplinkos ir bendra atsakomybė atsparumo užtikrinimo kontekste. Todėl prioritetas – turi būti teikiamas visapusiškam pasirengimui, kai krizės akivaizdoje investuojame ne tik į karinę techniką, bet ir į civilių gyventojų apsaugą – užtikrinant efektyvų perspėjimo sistemų veikimą, evakavimą, priedangų ir slėptuvių prieinamumą, gelbėjimo operacijas, medicinos pagalbą, psichologinį atsparumą. Pasieniečiai, gindami valstybės sieną, yra priešakinėse linijose. Viešojo saugumo tarnybų pareigūnai taip pat turi būti pasirengę veikti išvien su kariuomene. Todėl jų parengimui ir aprūpinimui turi būti keliami tokie pat standartai, kaip ir Ginkluotosioms pajėgoms. Ne mažiau svarbu – reguliarus bendras dalyvavimas karinėse pratybose“, – pabrėžė vidaus reikalų ministras V. Kondratovič.
Ministrai akcentavo būtinybę stiprinti civilinio ir karinio operacinio ir strateginio planavimo sąveiką. Tik gerai suderintas veikimas taikos metu gali užtikrinti sklandų atsaką krizinėmis aplinkybėmis. Šiuo tikslu numatyta įgyvendinti Valstybės gynybos plane suplanuotas sienos apsaugos stiprinimo priemones, įskaitant pasienio kontrolės punktų blokavimą pasyviomis inžinerinėmis priemonėmis.
Pasak ministro V. Kondratovič, valstybės gynyba neatsiejama nuo civilinio sektoriaus indėlio: nuo kelių, energetikos, ryšių infrastruktūros iki gyventojų apsaugos priemonių.
Abu ministrai sutarė tęsti koordinuotą darbą, apimantį tiek strateginį planavimą, tiek praktinį pasirengimą – nuo mokymų ir pratybų iki materialinio aprūpinimo. Tik nuoseklus bendradarbiavimas gali užtikrinti efektyvią vidaus saugumo ir gynybos sistemų sąveiką nacionalinės grėsmės akivaizdoje.
A. Pliadis / KAM nuotr.
