.jpg)
Liepos 3 d. Vyriausybė pritarė Krašto apsaugos ministerijos teiktam pasiūlymui denonsuoti konvenciją dėl kasetinių šaudmenų. Šiam nutarimui dar turės pritarti LR Seimas ir Prezidentas.
Nuo 2010 m., kai Lietuvos Respublika prisijungė prie Kasetinių šaudmenų (Oslo) konvencijos, grėsmių vertinimas pasikeitė iš esmės, saugumo aplinka pablogėjo, karinės grėsmės Lietuvai išaugo, Rusijos Federacija tapo tiesiogine grėsme Lietuvos Respublikai, todėl būtina iš naujo įvertinti šios konvencijos nuostatas nacionalinio saugumo prasme.
Kasetiniai šaudmenys yra labai efektyvi priemonė, leidžianti ginti didelę teritoriją ir padidinti gynybos efektyvumą didelio spektro taikinių atžvilgiu. Standartinės amunicijos pakeitimas šia priemone leidžia sumažinti logistinę naštą, o bendras išlaidas sumažinti beveik per pusę, kadangi amunicijos kiekis tam pačiam efektui pasiekti tampa gerokai mažesnis.
Prisiimti tarptautiniai teisiniai apribojimai pagal Oslo konvenciją apriboja Lietuvos ir jos teritorijoje esančių sąjungininkų gynybos pajėgumus bei kovinę galią, draudžia sąjungininkams naudoti kasetinius šaudmenis bei su jais treniruotis. Tai mažina atgrasymo efektyvumą – potencialus agresorius įgauna pranašumą iš anksto žinodamas, kad Lietuva ir jos teritorijoje esantys sąjungininkai neturi ir negali panaudoti efektyvių gynybos priemonių. Pasitraukti iš konvencijos jau įsitraukus į karinį konfliktą Lietuva neturėtų nei teisinės galimybės, nei galėtų laiku apsirūpinti, įdiegti ir panaudoti kasetinius šaudmenis.
Oslo konvencija yra papildomi humanitariniai įsipareigojimai, kuriuos įprastai valstybės prisiima neturėdamos jokių karinių grėsmių iš kaimyninių valstybių. Lietuvos kaimynės ir dauguma su Rusija ir Baltarusija besiribojančių sąjungininkių nėra Oslo konvencijos narės. Iš NATO šalių, turinčių sieną su Rusija, tik Lietuva ir Norvegija yra konvencijos narės.
Neigiami kasetinių šaudmenų panaudojimo efektai gali būti sumažinti nustatant tinkamas jų panaudojimo taisykles ir procedūras, ypač didelį dėmesį skiriant tarptautinės teisės normų ir principų įgyvendinimo užtikrinimui. Pasitraukusi iš Oslo konvencijos Lietuva liktų įsipareigojusi pagal JT Ženevos konvencijas ir jų papildomus protokolus ir užtikrintų civilių asmenų apsaugą laikydamasi tarptautinės humanitarinės teisės normų.
Srž. sp. K. Kavolėlis / KAM nuotr.
